Autorius: Gintarė Sereikaitė

Darbo metodologijoje naudojami keturių fokus grupių interviu bei šeši individualūs interviu su musulmonais Lietuvoje. Pristatomi požiūriai su pavyzdžiais, kurie patvirtina arba paneigia išsikeltą klausimą – kaip lietuviai mato musulmonus, ir kiek terorizmo diskursas visuomenėje turi įtakos nuomonės formavime. Tyrime atsiskleidė, kad lietuviai vertina musulmonus ir Artimųjų Rytų gyventojus per itin dichotomišką pasaulėvaizdį. Pagrindiniai išryškėję socialinės diferenciacijos aspektai, formuojantys atskirtį tarp „mūsų“ ir „kitų“: kultūriniai – Vakarų ir Artimųjų Rytų kultūros; vertybiniai; moraliniai; politiniai; religiniai; ekspansiniai.

Autorius: Dalia Sabaliauskienė

Ta’ārof yra yra “vienas iš svarbiausių iranietiškumo aspektų” (fars. Iraniyat) (Katouzian 2010, Koutlaki 2010) ir dažnai apibrėžiamas bei tyrinėjamas kaip “ritualinis mandagumas” (Beeman 1986, Koutlaki 1997), tačiau žvelgiant iš etnologinės, antropologinės perspektyvos, gali būti suvokiamas plačiau ir įvardijamas kaip kultūrinis konceptas, kurį sudaro Irano visuomenėje priimtos elgesio normos, koordinuojančios kasdienę žmonių socialinę sąveiką. Tai tam tikra socialinės sąveikos strategija, apimanti mandagumo konstruktą ir pagarbos raišką, tačiau,  priklausomai nuo asmens intencijų ir konteksto, galinti turėti konotaciją su manipuliatyviu ar nemandagiu elgesiu. Socialinės normos dažnai kvestionuojamos jaunų žmonių, kuriančių savus kultūrinius pasaulius bei komunikacines elgsenas. Tokie veiksniai kaip globalizacija, komunikacijos technologijos ar žiniasklaida, leidžia Irano jaunimui neatsilikti nuo šių dienų pasaulio aktualijų, tačiau taip pat sukuria ryškų kartų atotrūkį visuomenėje. Šie Plačiau

Autorius: Šarūnas Rinkevičius

Modernių tapatybių konstravimo klausimas Artimuosiuose Rytuose aktualus tapo 20 a. pradžioje, kuomet intelektualai pradėjo klasikinės sistemos transformaciją į modernistinę siekdami suformuoti modernią visuomenę naujojoje valstybėje. Vienas iš kelių formuojant valstybinę tapatybę buvo susitelkimas į įvairias vietos tradicijas, remiantis ikiislaminiu paveldu, tačiau 20 a. viduryje arabiškai kalbančių šalių diskurse atsiradusi sąvoka „shu‘ubiyya“ kritikavo šios krypties atstovus. Todėl darbe analizuojami sąvokos „shu‘ubiyya“ naudojimo motyvai teigiant, kad ši panarabistinio diskurso sąvoka su šios ideologijos žlugimu išnyko iš vartojimo šiuolaikinių judėjimų apibrėžimui. Žlugui panarabizmui, Artimųjų Rytų šalyse įsitvirtina „wataniyya“ tipo identiteto paradigma, kuri, apibrėždama patriotizmą ir lojalumą vienai arabų valstybei, savyje paraleliai integruoja tiek vietinius, tiek ir arabiškus motyvus.

Autorius: Balys Astrauskas
Doktorantūros vieta: Vilniaus universitetas

Projekto tyrimo objektas – protėvių garbinimo ritualinės religinės praktikos, jų reikšmingumas ir apraiškos Kinijos hakų (angl. Hakka, bendrine kinų k. kèjiā rén 客家人) bendruomėnese. Hakai – viena pačių konservatyviausių ir ortodoksiškiausių kinų etninių-regioninių grupių, pasižyminti stipriu etnokultūrinio identiteto jausmu, savitu kinų kalbos dialektu, kultūrinėmis ir etnografinėmis tradicijomis ir, anot daugelio tyrinėtojų, išlaikiusi vienas archaiškiausių protėvių garbinimo praktikų Kinijoje, ypač mokslininkų iki šiol beveik netirtą „aukštųjų protėvių“ garbinimą, kuriuo tikslas viena vertus yra įtvirtinti hakų kaip autonomiškos bendruomenės, atskiros nuo kitų kinų etnografinių grupių tapatybę, kita vertus – paklusnumą ir subordinaciją imperinės Kinijos politinei sistemai. Projekte siekiama pasitelkus lauko tyrimus pietryčių Kinijos hakų bendruomesnėse, filosofinės ir religinės paskirties rašytinių šaltinių, turėjusių lemiamos įtakos protėvių garbinimo ritualinių praktikų susiformavimui analize, taip pat ir istorinių rašytinių Plačiau

Autorius: Arvydas Kumpis
Mokslo įstaiga: Klaipėdos universitetas
Gynimo metai: 2020

Ši disertacija nagrinėja Lietuvoje netyrinėtą Japonijos kraštutinės dešinės grupių raišką internetinėje erdvėje. Nuo XXI a. pr. suaktyvėjęs interneto vartojimas ir pablogėjęs požiūris į Korėjas Japonijoje lėmė, jog sparčiai išaugo neapykantos kurstymo atvejų. Konservatyviesiems aktyvistams priskiriamas Makoto Sakurai mobilizavo anoniminius neapykantos aktyvistus internete ir subūrė pirmą tokio tipo organizaciją Japonijoje, pavadinimu Zaitokukai (trumpinys iš „Piliečių draugija, kuri nesutinka su Specialiosiomis zainiči korėjiečių privilegijomis“) bei kitus pilietines iniciatyvas palaikančius judėjimus. Disertacijoje buvo tirta, kaip kraštutinės dešinės grupių formavimasis ir raida yra susiję su kraštutinės dešinės lyderių (socialiai įgudusių veikėjų) kuriamu naratyvu. Disertacijos tikslas – išanalizuoti kraštutinės dešinės Japonijoje Plačiau

Autorius: Ieva Koreivaitė-Sadauskienė
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2016

Disertacijos tikslas yra išanalizuoti pirmojo Irano aukščiausiojo lyderio ayatulah Khumayni teisingumo sampratą ir taip sukurti analizės perspektyvą, padėsiančią tirti Irano užsienio politiką. Disertacijoje buvo parodyta, kad kompleksiška Khumayni politinės minties ir teisingumo sampratos logika gali būti matoma kaip vientisas ar išskaidytas į segmentus naratyvas šiandienėje Irano užsienio politikos logikoje. Tad kiekvienas Irano praktinės politikos atvejis gali būti aiškinamas per Khumayni teisingumo diskursą. Khumayni teisingumo sampratos analizė rėmėsi Kembridžo mokyklos politinės minties istorikų J. G. A. Pococko teksto kontekstualizavimo ir Q. Skinnerio politinės teorijos poveikio analizės gairėmis. Plačiau

Autorius: Kristina Garalytė
Mokslo įstaiga: Vytauto Didžiojo universitetas
Gynimo metai: 2016

Šios disertacijos tyrimo objektas yra menkai tyrinėtas bei pagreitį įgaunantis fenomenas – dalitų, t.y. buvusių neliečiamųjų, studentų judėjimas Indijoje. Disertacija paremta antropologiniu etnografiniu lauko tyrimu Indijos universitetuose, kuriuose pastaraisiais metais pastebima suintensyvėjusi dalitų studentų politinė mobilizacija. Remdamasi socialinių judėjimų „rėminimo“ teorija (Snow et al., 1986; Snow & Benford, 1988; Snow & Benford, 1992; Benford & Snow, 2000), disertacijos autorė atskleidė, kaip dalitų studentų judėjimas idėjiškai formuoja dalyvių pasaulėvaizdį; kokiais resursais remiantis judėjimas konstruoja savo ideologiją ir politinį repertuarą; kaip judėjimas siejasi su platesniu universitetų, regionų ir visos Indijos sociopolitiniu kontekstu; kaip įvairūs studentai saistosi su dalitų studentų judėjimu. Plačiau

Autorius: Konstantinas Andrijauskas
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2014

Šios disertacijos tyrimo tikslas yra nustatyti regioninio užsienio politikos lygmens poveikį Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykiams XXI amžiuje, paeiliui įvertinant: (1) ar jiems būdinga specifinė regioninio lygmens galios asimetrijos padėtis; ir jeigu taip, tai (2) kokie yra pagrindiniai jos bruožai; bei (3) kokią įtaką ji turi abiejų veikėjų padėčiai tradicinėse savo įtakos sferose bei tarpusavio strateginei partnerystei. Remiantis regionine tarptautinių santykių prieiga disertacijoje siūlomas inovatyvus regioninio lygmens galios asimetrijos teorinis modelis, sudarytas iš trijų antrinių metodologinių įrankių: sudėtinio hegemonijos matavimo įrankio, evoliucinės hegemonijos tipologijos ir išorės veikėjų skvarbos matavimo įrankio. Plačiau

Autorius: Vytis Silius
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2014

Disertacijos tyrimo objektas – dabartinis nesutarimas tarp dviejų filosofinių ankstyvosios konfucinės etikos interpretacijų Vakaruose: konfucinės dorybių etikos ir konfucinės vaidmenų etikos. Disertacijoje tiriami skirtingi aiškinimai kas laikytina ankstyvosios konfucinės etikos svarbiausiais bruožais. Tuo pačiu, disertacijoje rekonstruojama bei kritiškai analizuojama kintanti vakarietiškoji ankstyvojo konfucianizmo recepcija. Pasirinktos interpretacijos disertacijoje lyginamos siekiant kritiškai pasverti tarp jų šalininkų tebeegzistuojančius nesutarimus bei įvertinti naujai pasiūlytos alternatyvios ankstyvojo konfucianizmo interpretacijos – konfucinės vaidmenų etikos – plėtojimo perspektyvas. Plačiau