Azijos studijos Lietuvoje

Disertacijos


Rašomos disertacijos


Atsiprašome, šiuo metu įrašų nėra...

Apgintos disertacijos

Šalies įvaizdžio politika. Japonijos XXI a. viešosios diplomatijos patirtys

Autorius: Aurelijus Zykas
Mokslo įstaiga: Vytauto Didžiojo universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Gynimo metai: 2011

Disertacijoje analizuojami Japonijos viešosios diplomatijos ypatumai ir pokyčiai XX-XXI a. sandūroje ir identifikuojami veiksniai, turintys įtaką Japonijos įvaizdžio formavimo sėkmei. Iškeliama darbo problema: kokiomis priemonėmis Japonijos vyriausybei pavyksta užtikrinti savo tarptautinio įvaizdžio sėkmę XXI a. pradžioje, ir kokie pagrindiniai iššūkiai jai kyla besikeičiančiame pasaulyje po Šaltojo karo. Disertacijoje savarankiškai sukonstruojama šalies įvaizdžio politikos struktūrinė-proceso schema, kurioje be tokių viešosios diplomatijos dėmenų kaip tikslai, objektas, subjektas, veiklos ir priemonės, didelis dėmesys skiriamas šalies įvaizdžio šaltinių veiksnio įtraukimui per enkapsuliavimo ir imanentinio trikampio mechanizmus. Plačiau

Bai Juyi poezija kaip kiniškas intertekstas japonų klasikiniame tekste (lyginamoji studija)

Autorius: Dalia Švambarytė
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2005

Japonija daugelį amžių buvo priklausoma nuo Kinijos tiek politiškai, tiek kultūriškai. Perimdami iš kaimyninės šalies raštą, kalendorių, valdymo struktūrą, skaitydami kinų literatūros klasiką, japonai susipažino su žemyno realijomis ir siužetais, kuriems neretai suteikdavo savas interpretacijas. Vienas didžiausią pripažinimą Japonijoje pelniusių Tang dinastijos kūrėjų buvo poetas Bai Juyi, vienas mėgstamiausių jo kūrinių – “Amžinosios širdgėlos giesmė”, viena populiariausių herojų – pagrindinė poemos veikėja Yang Guifei, kurios literatūrinė istorija rado atgarsį monumentaliojo senovės japonų romano Sakmė apie princą Gendži charakteriuose ir kompozicijoje, buvo inscenizuota pagal No teatro kanonus ir perpasakota pagal japonų budistinės poetikos dėsnius.

The Emergence of the New Paradigm of Order in Nishida and Merleau-Ponty Philosophy (Naujoji tvarkos paradigma Nišidos ir Merleau-Ponty filosofijoje)

Autorius: Arūnas Gelūnas
Mokslo įstaiga: Vytauto Didžiojo universitetas
Gynimo metai: 2001

Tiek „pirmasis Japonijos filosofas” Kitaro Nishida (kuris, beje, buvo ir puikus kaligrafas), tiek ir lietuviams kur kas geriau pažįstamas Merleau-Ponty – tai mąstytojai, kuriems rūpėjo ne vien logocentrinis mechaninis pasaulėvaizdis, daugiau vertinantis stabilius daiktus, bet ir tų procesų, kuriuos mes laikome grynai meniniais, intuityviais, neapčiuopiamais, žodinis įvardijimas. Filosofija niekuomet nebuvo nukreipta į platųjį skaitytoją, tačiau tam tikrai Lietuvos žmonių daliai šių didžių mąstytojų gvildenamos problemos tikrai galėtų pasirodyti įdomios.

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top