Azijos studijos Lietuvoje - Kalbų studijų ištekliai
Azijos studijos Lietuvoje
Rikiavimas pagal:

Japonų kalba I

„Japonų kalba I“ – pirmasis lietuviškas spausdintas japonų kalbos vadovėlis. Vadovėlio autorė Violeta Devėnaitė – vertėja iš japonų kalbos, ilgametę patirtį turinti japonų kalbos dėstytoja. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute dėsto japonų kalbą ir literatūrą, atlieka tyrimus japonų kalbos gramatikos srityje. Jos sudaryta japonų kalbos mokymosi priemonė suteikia besimokančiajam JLPT N5 lygio (europietiško A1 lygmens atitikmuo) žinias.

Vadovėlis sudarytas orientuojantis į aukštųjų mokyklų studentus – jame yra daug dialogo tipo kalbėjimo užduočių, klausimų pašnekovui ir grupinių užduočių. Todėl mokantis ne universitete ar kitoje japonų kalbos studijas teikiančioje įstaigoje, būtų rekomenduojama susirasti pašnekovą šioms užduotims atlikti. Tokią galimybę gali suteikti įvairios kalbų mokymuisi skirtos internetinės svetainės bei forumai. Nepaisant to, vadovėlis lengvai gali būti naudojamas kaip savarankiško mokymosi priemonė. Plačiau

Lietuviški – turkiški pasikalbėjimai

Lietuviški – Turkiški pasikalbėjimai, tai žodynas, padedantis itin greitai įsiminti ir suprasti ganėtinai sunkią turkų kalbą. Knygos pradžioje susipažįstame su turkų abėcėle, taisyklingu raidžių tarimu. Toliau seka įvairios frazės, žodžiai, sakiniai suskirstyti į įvairias grupes: bendravimas, prekyba, paslaugos, informacija turistams, laisvalaikis, švietimas, bei teminės grupės. Kiekvienas iš šių skyrių suskirstytas į mažus poskyrius, kurie leidžia labai greitai surasti žodį, frazę, kurį norime panaudoti. Taip pat, knygos pradžioje yra suteikta informacija apie įvairius žymėjimus, t.y. kaip žymimi moteriško lyties žodžiai, kaip žymimi žodžių sinonimai.

Knygos pradžioje parašytas įvadas tiek lietuvių, tiek turkų kalbomis. Įsiskaitę į įvadą, galime suprasti, turkų kalbos išmanymo naudą šiomis dienomis. Ši knyga labai supaprastina turkų kalbos mokinimąsi, dėl aiškių paaiškinimų, realių, gyvenimiškų situacijų išvertimo į abi kalbas, ko pasekoje galime drąsiai kėliauti į turkiškai kalbančias šalis.

Elektroninis japonų-lietuvių kalbų žodynas

Elektroninis japonų-lietuvių kalbų žodynas – tai pirmasis išsamus šių kalbų žodynas, skirtas naudotis lietuviams, kurie studijuoja bei vartoją japonų kalbą, tiek atvirkščiai, japonams, kurie mokosi lietuvių kalbos. Tinklapis yra puikus ir patogus būdas praplėsti savo žodyną bei labiau suprasti kultūrą verčiant įvairias frazes.

Šį žodyną galima naudoti bet kurioje vietoje, kadangi svetainė yra lengvai prieinama tiek naudojantis kompiuteriu, bet ir planšete bei telefonu ir kitais elektroniniais įrenginiais, kurie gali atidaryti internetinius tinklapius, kaip išmanieji televizoriai. Minimalistinis svetainės dizainas prisideda ir prie navigacijos paprastumo, bet tuo pačiu ir duomenų siuntimo greičio, tad tinklapis yra užkraunamas greitai net ir naudojantis lėtu internetu. Puslapio viršuje randasi paieškos meniu, apačioje yra „dienos patarlė“. Plačiau

Japonų kalba VDU

Japonų kalba VDU – tai elektroninė svetainė, skirta savarankiškam japonų kalbos mokymuisi lietuvių kalba. Pamokos paruoštos nuo pat pradmenų, todėl tinka ir tiems, kurie niekada nesimokė japonų kalbos.  Šioje svetainėje galima vystyti pagrindinius kalbos įgūdžius (skaitymą, rašymą, klausymą), išsamiai susipažinti su gramatika, išplėsti žodyną ir sužinoti naujų dalykų apie Japonijos kultūrą.

Pamokos parengtos pagal oficialią JLPT (angl. Japanese Language Proficiency Test) programą. Šiuo metu naudojantis pamokose pateikta medžiaga galima pasiekti JLPT-5 arba JLPT-4 lygį. Šiame puslapyje iš viso yra 28 pamokos, po 14 penktam ir ketvirtam JLPT lygiui. Visos pamokos suskirstytos į šešias dalis: įvadas, gramatika, situacija, vertimas, žodynas ir kultūra. Gramatika paįvairinta interaktyviomis užduotimis.
Plačiau

Japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodynas (漢リ辞典)

Pirmasis Lietuvoje išleistas japonų – lietuvių kalbų žodynas. Organizuojamas pagal tradicinį 214 kiniškų hieroglifų raktų principą. Iš viso aprašomi 3763 japonų hieroglifai. Žodyno įvade sudarytoja supažindina su hieroglifų istorija ir vartojimo specifika. Gausiuose prieduose pateikiami Japonijos istorijos bei geografijos faktai, japonų bei kinų kalbų lituanizacijos standartai, kiti duomenys. Orientuotis žodyne padeda lentelės priešlapiuose ir trys rodyklės knygos gale.

 

Orijų kalbos žodynas

Orijų (Oria arba Odia) kalbos žodynėlio (1972) sudarytojas Ričardas Mironas (1908 – 1979) buvo Lietuvos kalbininkas, atsidavęs filologas, vertėjas, pedagogas. Gerai  mokėjo prancūzų kalbą, VU Klasikinės filologijos katedroje dėstė senąją graikų, lotynų kalbas, ilgą laiką vienintelis dėstė sanskritą. Indija ir jos kalbos buvo R. Mirono meilė. Jis skatino ne vieną studentą rimčiau susidomėti sanskritu, o vėliau ir hindi kalba, kurios mokėsi savarankiškai.

Orijų kalba, kuri yra pripažinta viena iš 22 oficialių kalbų Indijoje, priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos indoarijų grupės kalbai. Ši kalba daugiausiai vartojama Indijos Orisos valstijoje bei yra laikoma seserine bengalų ir asamų kalboms. Iš visų šnekamųjų kalbų rytų Indijoje, orijų kalba laikoma patyrusia mažiausiai persų ir arabų kalbų įtakos. Priešingai nei hindi, orijų kalba yra išlaikiusi daug sanskrito gramatinių savybių – 3 gimines, didžiąją dalį linksnių, tačiau turi tik 2 gramatinius skaičius. Šiuolaikinė orijų kalba susidarė XIX a. vid., daugiausia krikščionių misionierių dėka. Kalba užrašoma orijų raštu, kilusiu iš brahmi raštų šeimos. Rašoma iš kairės į dešinę horizontaliomis linijomis. Plačiau

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top