Autorius: Karolis Žibas
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2012

Disertacijoje analizuojamos kinų ir turkų imigracijos prielaidos, migracijos tinklo formavimosi procesai, apimantys analizuojamų imigrantų grupių socialinius ryšius, dalyvavimą darbo rinkoje, apgyvendinimo, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose. Lygiagrečiai migracijos motyvams ir migracijos tinklo kūrimuisi, atskleidžiamos kinų ir turkų nuostatos dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje ir Lietuvos pilietybės įgijimo. Disertacijoje pateikiami tiek naujausi statistiniai duomenys apie imigracijos dinamiką ir Lietuvoje vyraujančią imigracijos struktūrą, tiek empiriniai duomenys apie kinų ir turkų vidinius ir išorinius socialinius bei ekonominius ryšius, individualias ir kolektyvines imigracijos patirtis. Plačiau

Autorius: Aurelijus Zykas
Mokslo įstaiga: Vytauto Didžiojo universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Gynimo metai: 2011

Disertacijoje analizuojami Japonijos viešosios diplomatijos ypatumai ir pokyčiai XX-XXI a. sandūroje ir identifikuojami veiksniai, turintys įtaką Japonijos įvaizdžio formavimo sėkmei. Iškeliama darbo problema: kokiomis priemonėmis Japonijos vyriausybei pavyksta užtikrinti savo tarptautinio įvaizdžio sėkmę XXI a. pradžioje, ir kokie pagrindiniai iššūkiai jai kyla besikeičiančiame pasaulyje po Šaltojo karo. Disertacijoje savarankiškai sukonstruojama šalies įvaizdžio politikos struktūrinė-proceso schema, kurioje be tokių viešosios diplomatijos dėmenų kaip tikslai, objektas, subjektas, veiklos ir priemonės, didelis dėmesys skiriamas šalies įvaizdžio šaltinių veiksnio įtraukimui per enkapsuliavimo ir imanentinio trikampio mechanizmus. Plačiau

Autorius: Dalia Švambarytė
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2005

Japonija daugelį amžių buvo priklausoma nuo Kinijos tiek politiškai, tiek kultūriškai. Perimdami iš kaimyninės šalies raštą, kalendorių, valdymo struktūrą, skaitydami kinų literatūros klasiką, japonai susipažino su žemyno realijomis ir siužetais, kuriems neretai suteikdavo savas interpretacijas. Vienas didžiausią pripažinimą Japonijoje pelniusių Tang dinastijos kūrėjų buvo poetas Bai Juyi, vienas mėgstamiausių jo kūrinių – „Amžinosios širdgėlos giesmė“, viena populiariausių herojų – pagrindinė poemos veikėja Yang Guifei, kurios literatūrinė istorija rado atgarsį monumentaliojo senovės japonų romano Sakmė apie princą Gendži charakteriuose ir kompozicijoje, buvo inscenizuota pagal No teatro kanonus ir perpasakota pagal japonų budistinės poetikos dėsnius.

Autorius: Arūnas Gelūnas
Mokslo įstaiga: Vytauto Didžiojo universitetas
Gynimo metai: 2001

Tiek „pirmasis Japonijos filosofas“ Kitaro Nishida (kuris, beje, buvo ir puikus kaligrafas), tiek ir lietuviams kur kas geriau pažįstamas Merleau-Ponty – tai mąstytojai, kuriems rūpėjo ne vien logocentrinis mechaninis pasaulėvaizdis, daugiau vertinantis stabilius daiktus, bet ir tų procesų, kuriuos mes laikome grynai meniniais, intuityviais, neapčiuopiamais, žodinis įvardijimas. Filosofija niekuomet nebuvo nukreipta į platųjį skaitytoją, tačiau tam tikrai Lietuvos žmonių daliai šių didžių mąstytojų gvildenamos problemos tikrai galėtų pasirodyti įdomios.