Reza Aslan yra Irano ir Amerikos tarptautinio masto rašytojas, jo mokslinio darbo sritis apima religijų tyrinėjimas, jis taip profesorius, komentatorius, laidų vedėjas, prodiuseris nominuotas  „Emmy“ apdovanojimu ir trijų geriausiai parduodamų knygų autorius. Viena iš šių knygų išleista 2015 m.  „Maištininkas. Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai“, kurioje supažindinami skaitytojai su istorine asmenybe Jėzumi iš Nazareto, patraukliai paaiškinamas religijos laikas ir atsiradimas. Reza Aslan darbai yra aukščiausiai įvertinami pasauliniu pripažinimu, tad ir Lietuvoje ši knyga susilaukia besidominčių apie religijas dėmesio. Vieno straipsnio apie šią knygą autorius Jonas Mačiulis (2017) savo recenziją baigia klausimu, ar šis autorius taip pat aprašytų islamo pranašą Mahometą, taikydamas tokius pačius metodus kaip knygoje apie Jėzų?[1] (daugiau…)

Elif Shafak romanas „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“ pasakoja apie iškylančius pagrindinės veikėjos gyvenimo prisiminimus jai mirštant. Knygos idėja yra labai įdomi tuo, jog kiekvienas prisiminimas (skyrius) susiejamas su tam tikru skoniu ar kvapu. Tas leidžia skaitytojui susimąstyti ir bandyti spėlioti – ką šis kvapas/skonis galėtų priminti Leilai.

Tekila Leila jau guli šiukšlių konteineryje su gęstančiais gyvybės ženklais. Tačiau ji nežinojo, jog mirtis yra tokia lėta ir gali užtrukti net 10 minučių ir 38 sekundes. Per šį iš pirmo žvilgsnio trumpą laiko tarpą, Leila dar kartą patiria įsimintiniausius savo gyvenimo momentus, kurie po truputį atskleidžia jos komplikuotą praeitį. Ji prisimena pilną melo šeimos gyvenimą, jos seksualinį išnaudojimą, pabėgimą į Stambulą ir gyvenimą jo viešnamyje. Tačiau tarp tamsių prisiminimų ji pabrėžia laiminguosius – apie jos geriausius draugus. (daugiau…)

„Sudeginta gyva“ – tikra istorija, nutikusi Palestinoje, kurios pagrindinė veikėja Suada, jau būdama keturiasdešimtmetė moteris, pasakoja apie savo jaunystę ir kartu apie viso krašto gyvenimą, ypač apie sudėtingą merginų, moterų padėtį bei barbariškus papročius Palestinoje, kurie kasmet beprasmiškai pražudo tūkstančius jų.

Palestiniečių šeimoje gimusi mergaitė yra tikra nelaimė, niekam nereikalinga ir net nėra nekeista, kad nemažai jų dingsta be pėdsakų, o tėvai dažnai pabrėžia, kad turėti avį yra daug naudingiau ir geriau nei mergaitę. Jos dirba sunkiausius darbus, neturi jokios vaikystes, žaislų, yra mušamos, smaugiamos, deginamos ir tai yra normalu, nes jos nežino kitokio (daugiau…)

„Teheranas temstant“ – tai knyga apie savo vietos ieškojimą sudėtingomis aplinkybėmis, sunkų,o ir kartais neįmanomą prisitaikymą prie pasikeitusios padėties ir bandymą pradėti naują gyvenimą svetimoje bei labai skirtingoje šalyje. Knygoje pateikiama nepagražinta, nerami, kupina korupcijos, slepiamo kriminalinio pasaulio ir pavojinga paslaptingojo Irano istorija, paveikusi dabartinę šalies žmonių situaciją. Knygos veikėjai nuolatos privalo apsispręsti – dėl savo vertybių, dėl aukos vardan  draugystės, dėl saugumo, ir dažnai jų sprendimai šioje aplinkoje yra lemtingi. (daugiau…)

„Frankenšteinas Bagdade“ – knyga, kurioje pasitelkiant klasikinės siaubo istorijos motyvus susipina žiauri Irako kasdienybė ir antgamtiška fantastika.

Istorija vyksta JAV okupuotame Bagdade, kuriame kiekviena diena yra pažymėta sprogimų, susišaudymų, griuvėsių ir lavonų. Čia gyvenantis sendaikčių pardavėjas Hadis klaidžioja po miestelio gatves. Iš griuvėsiais ir nuolaužomis nusėtų gatvių jis surenka nuplėštas žmonių kūno dalis ir tempia jas į savo namus ir susiuva į vieną lavoną. Jis trokšta, kad valdžia atskiras kūno dalis pripažintų kaip žmones ir deramai jas palaidotų. (daugiau…)

Iradžas Pezešk-Zodas knygoje „Dėdulė Napoleonas“ aprašo netradicinės šeimos gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais Teherane. Šis komiškas romanas yra kupinas žavesio, juokingų dialogų, linksmų istorijų bei netradiciškai pažvelgia į musulmonų kultūrą ir kasdienybę.

Knygoje „Dėdulė Napoleonas“ aprašomas vienos turtingos iraniečių šeimos gyvenimas. Pagrindinis knygos pasakotojas yra paauglys, kuris įsimyli savo kaimynę ir giminaitę Leilą. Jaunuolis pasakoja istorijas iš savo šeimos kasdienybės. Šių istorijų centre atsiduria pagrindinis knygos veikėjas Dėdulė Napoleonas. Dėdulę Napoleoną iš tiesų (daugiau…)

,,Ponas Manis“ tai knyga apie šešių kartų Manių šeimos istoriją. Romano veiksmas vyksta nuo XVIII amžiaus vidurio iki XX amžiaus pabaigos. Tačiau knygoje įvykiai šokinėja laiko juosta – nėra aprašomi nuosekliai. Aprašydamas šį ypatingai sudėtingą laikotarpį žydų tautai, autorius Abrahamas B. Yehoshua ne tik atpasakoja istorinius įvykius, bet ir atskleidžia vidinį pasaulį žmogaus, atsidūrusio politinės nesantaikos, žiaurumo bei represijų centre. (daugiau…)

,,Juodoji knyga“ – tai XX amžiaus turkų grožinės literatūros kūrinys, kuriame susipina įvairios temos: mistika, žmogaus vidinis pasaulis, detektyviniai elementai bei turkiškos tradicijos. Knygos autorius Orhanas Pamuk, kurdamas tiesioginius pokalbius su skaitytoju, įtraukia jį asmeniškai į painią bei susimąstyti verčiančią istoriją.

Romane aprašoma vienos giminės istorija, kurios pagrindiniu veikėju tampa Stambule gyvenantis advokatas Galipas. Įprasta Galipo kasdienybė pasikeičia kai vieną dieną randa žmonos Riujos atsisveikinimo laiškelį. Pagrindinio personažo ir Riujos meilės istorija prasidėjo dar vaikystėje. Po ilgų metų draugystės jie sukuria šeimą ir gyvena laimingą gyvenimą iki kol vieną dieną Riuja dingsta. Sutapimas ar ne, bet kartu dingsta ir jos brolis (daugiau…)

,,Ledinukų rūmai” – tai komizmo kupinas romanas apie vieno daugiabučio namo gyventojų kasdienybę, jausmus bei tarpusavio santykius.

Ledinukų rūmai – daugiabutis namas, pastatytas Stambulo centre kapinių teritorijoje. Šiame name gyvena dešimt skirtingų šeimų, kurių likimų vingiai slypi po Ledinukų rūmų stogu. Romane sutinkami personažai: dvyniai kirpėjai, Madam Tetulė, studentas Saidaras bei jo šuo Gaba, senelis Hadžis Hadžis ir jo šeima, bei bevardis pasakotojas, kuris atskleidžia ne tik (daugiau…)

Libaniečių kilmės rašytojo ir mokslininko Amin Maalouf kūriniuose daugiausia nagrinėjamos migracijos, karo bei istorijos temos. Nuo pilietinio karo gimtajame krašte pabėgęs ir naujus namus Prancūzijoje atradęs autorius, knygose dalinasi ir savo patirtimi. Tačiau šiandien pirmoji A. Maalouf istorinė novelė ,,Kryžiaus žygiai arabų akimis’’ išlieka populiariausiu bei svarbiausiu jo kūriniu.

Pasitelkdamas nešališko stebėtojo vaidmenį, autorius knygoje pasakoja apie XII – XIII a. Artimuosiuose Rytuose vykusius kryžiaus žygius. Priešingai nei yra įpratę Europoje gyvenantys skaitytojai, šio laikotarpio įvykiai pateikiami iš rytiečių perspektyvos. Nepaisant ekspedicijų metu atvykėlių demonstruojamo žiaurumo, amoralumo bei arogancijos, (daugiau…)