Originalo kalba:
anglų k. Išversta iš: anglų k.
Autoriai: Aslan, Reza
Vertė: Ardickas, Zigmantas
ISBN: 9786094272585
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2017
Leidykla: Kitos knygos
Reza Aslan yra Irano ir Amerikos tarptautinio masto rašytojas, jo mokslinio darbo sritis apima religijų tyrinėjimas, jis taip profesorius, komentatorius, laidų vedėjas, prodiuseris nominuotas „Emmy“ apdovanojimu ir trijų geriausiai parduodamų knygų autorius. Viena iš šių knygų išleista 2015 m. „Maištininkas. Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai“, kurioje supažindinami skaitytojai su istorine asmenybe Jėzumi iš Nazareto, patraukliai paaiškinamas religijos laikas ir atsiradimas. Reza Aslan darbai yra aukščiausiai įvertinami pasauliniu pripažinimu, tad ir Lietuvoje ši knyga susilaukia besidominčių apie religijas dėmesio. Vieno straipsnio apie šią knygą autorius Jonas Mačiulis (2017) savo recenziją baigia klausimu, ar šis autorius taip pat aprašytų islamo pranašą Mahometą, taikydamas tokius pačius metodus kaip knygoje apie Jėzų?[1]
Knygoje „Jokio kito dievo, tik Dievas. Islamo ištakos ir ateitis“ Reza Aslan rašo ne tik apie islamo pranašą Mahometą (knygoje verčiamas kaip Muchamadas), tačiau ir apie religijos atsiradimą, kaip keitėsi ir formavosi įvairios jos dogmos ir praktikos, korano (knygoje kurano) reikšmę, kokios atmainos bėgant amžiams išsiskyrė, bei kaip šis vystymasis lėmė įvairius visuomenės vaidmenis tiek vidiniame, tiek ir išoriniame politinio islamiškų bendruomenių gyvenime.
Atnaujintame leidime, autorius primena apie pasaulį sukrėtusį 2001 – ųjų rugsėjo 11 – osios teroristinį išpuolį, ir šio padarinius sukėlusius Europos ir Šiaurės Amerikos baimę ir nepalankumą prieš islamą išpažįstančius žmones. Kaip autorius teigia,: „Kai 2005 – aisiais išleidau Jokio kito dievo tik Dievas, <…> Norėjau parodyti, kad islamas nėra niekuo išskirtinis ar kuo nors nepaprastas, kad tos pačios istorinės, kultūrinės ir geografinės aplinkybės, paveikusios kiekvieno religijos raidą, kiekvienoje pasaulio dalyje, panašiai paveikė ir islamo raidą, paversdamos jį vienu elektiškiausių, įvairiapusiškiausių tikėjimų religijų istorijoje.“ (p. 15.). Šiuos žodžius nesunku suvokti – ne visi žmonės save laikantys vienos religijos atstovais išpažins ir supras tą religiją vienodai, tačiau istoriškai visi tikėjimai praėjo tam tikrus pokyčius. Keičiantis laikams atsiranda tokių religijos šalininkų, kurie griežtai išpažįsta savo tikėjimą (vadinami fundamentalistais), tačiau jie iškreipia religijos esmę ir grindžia savo įsitikinimus jėga bei žiaurumu, todėl tokius įvykius kaip 2001 metų, nederėtų laikyti visų, šiuo atveju musulmonų, įvykdytu išpuoliu neislamiškosiose žemėse.
Istoriškai yra žinoma, jog ir pati krikščionybė susiskaldė į katalikų ir stačiatikių bendruomenes, o vėliau reformacijos laikotarpiu skilo ir katalikų į daugiau šakų. Net ir šiomis dienomis gyvendami demokratinėje visuomenėje ir per daug nevaržomi žmonės gali laikyti save vienos religijos atstovais, tačiau taip pat gali netikėti ir būti ateistais, arba pasirinkti kitokias praktikas išpažinti religijai. Tad ir nepažįstant „svetimos“ religijos negalima teigti, jog visi ją išpažįstantis galvoja taip pat. Deja, net autoriaus prologe „Monoteizmų susidūrimas“ yra puikiai parodoma, kaip religiniai skirtumai taip pat perauga ir į politinius, kada žmonės priklausantys skirtingoms religijoms ir nepažįstantys jų istorijų ir raidos, tarsi atlikdami šventąją misiją, bando pakeisti žmonių tikėjimus savais.
Kad skaitytojas orientuotųsi geografiniu, istoriniu ir politiniu aspektu, Aslan prieš pradėdamas pasakojimą pateikia arabiškų tautų ir jų kaimynysčių žemėlapį, pranašo Muchamado laikais, bei kaip palyginimą – antrąjį, kuris vaizduoja dabartinius laikus, bei svarbiausių įvykių chronologinę seką. Skaitant knygą atsiveria visai kitoks požiūris į islamo religiją, nors ir ganėtinai jauną, tačiau susidūrusią ir labai susijusią su krikščionybe ir judaizmu, kurios tapo idėjiniu islamiškojo monoteizmo pagrindu, o visos šios religijos kartu dar įvardijamos kaip knygų tautos. Kaip ir daugelis civilizacijų buvo pagoniškos, ne išimtimi buvo ir arabai, tad galima teigti, jog jie turi daug istorinių raidos panašumų kaip ir dabartinės galingesnės valstybės praėjusios veik tokią pat evoliuciją. Visgi islamo evoliucija neatrodo ganėtinai lengva. Autorius gana plačiai pristatydamas Muchamado gyvenimą ir kritiškai vertindamas jo biografiją rašyta vėliau gyvenusių asmenų, taip pat įžvalgiai aptaria jo tolesnę veiklą ir iššūkius tapus Dievo pranašu žemėje. Tikėjimų bei bendruomenių susidūrimas ir siekis įsitvirtinti bei viešpatauti, pirmiau vyko islamiškų tautų viduje, tad ir nenuostabu, jog suskilus islamui atsirado ir įvairių sektų, iškraipytų istorinių faktų, ir gryno islamo nebuvimas. Autoriaus nuomone, islamo reformacija vyksta jau dabar – nemaža dalis apklaustųjų teigia, jog norėtų gyventi demokratiškomis idėjomis, tačiau dar esama, tokių, kurie skleidžia priešingas dogmas lyginant su prieš keturiolika amžių mokiusiu bendruomenę Machomadu. Tad ir tinkamas pavadinamas šiai knygai, kaip ir mintis, jog „Dievas galbūt ir Vienas, bet islamas – tikrai ne.“ (p. 297).
Knyga tinkama ne tik suprasti iš kur kilo teroristiniai judėjimai ar kitoks požiūris į svetimas religijas, bet ir geriau susipažinti su tikrosiomis Muchamado skleistomis vertybėmis, palyginti kaip skyrėsi VII a. Arabijos ir vėlesnių laikų socialiniai aspektai, sužinoti plačiau apie įvairias teisės mokyklas bei islamo šakas, tokias kaip šiitai, vahabitai ir kitos.
[1] Jonas Mačiulis (2017). Reza Aslan. Jokio kito dievo, tik Dievas (Vilnius: kitos knygos, 2017): ateisto žvilgsniu. Interneto prieiga: http://ateizmasirateistai.lt/reza-aslan-jokio-kito-dievo-tik-dievas-vilnius-kitos-knygos-2017-ateisto-zvilgsniu/