Originalo kalba:
prancūzų k. Išversta iš: prancūzų k.
Autoriai: Souad
Vertė: Račienė, Laima
ISBN: 9786090107461
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2020
Leidykla: Alma littera
„Sudeginta gyva“ – tikra istorija, nutikusi Palestinoje, kurios pagrindinė veikėja Suada, jau būdama keturiasdešimtmetė moteris, pasakoja apie savo jaunystę ir kartu apie viso krašto gyvenimą, ypač apie sudėtingą merginų, moterų padėtį bei barbariškus papročius Palestinoje, kurie kasmet beprasmiškai pražudo tūkstančius jų.
Palestiniečių šeimoje gimusi mergaitė yra tikra nelaimė, niekam nereikalinga ir net nėra nekeista, kad nemažai jų dingsta be pėdsakų, o tėvai dažnai pabrėžia, kad turėti avį yra daug naudingiau ir geriau nei mergaitę. Jos dirba sunkiausius darbus, neturi jokios vaikystes, žaislų, yra mušamos, smaugiamos, deginamos ir tai yra normalu, nes jos nežino kitokio gyvenimo, kad kitur pasaulyje yra kitaip. Ir tuo labiau nesugalvoja priešintis ir besąlygiškai paklusta šeimos vyrams. O vyrai, tėvai, net maži berniukai turi visas privilegijas ir gali būti atsakingais patys už savo gyvenimą.
Knygos herojės septyniolikmetės Suados istorija yra visos situacijos pavyzdys. Pamilusi vieną kaimo vaikiną ir nuo jo pastojusi, ji tarsi pasirašo mirties nuosprendį, nes čia užsiimti seksu iki vestuvių, kaip ir daugelyje kitų Palestinos kaimų, yra didžiulė nuodėmė ir gėda. Todėl Suados šeima nusprendžia „garbę praradusią“ merginą nužudyti, nes egzekucija už „garbės nusikaltimą“yra laikoma gerbtina pareiga, kuri vargiai sukelia vietinių pasmerkimą. Jos svainis vidiniame namų kiemelyje besitvarkančią merginą apipila benzinu ir padega. Tačiau Suada ir jos kūdikis per stebuklą išgyvena, ir, sulaukus vienos prancūzės iš organizacijos SURGIR pagalbos, maždaug 18–19 metų ji pabėga nuo savo šeimos į Europą.
Suados ryžtas papasakoti apie savo tragediją yra svarbus, nes tai vienintelis būdas atkreipti pasaulio dėmesį į barbariškus papročius, kasmet beprasmiškai pražudančius tūkstančius moterų, ir pradėti su jais kovą. Tačiau tai darydama Suada rizikuoja būti surasta ir nužudyta giminių, nes pagal jos šalies papročius giminė privalo tai padaryti bet kuria kaina. Ir nors ją kamuoja tėviškės ilgesys, jį nustelbia pergyventas siaubas, skausmas. Atvykusi į Europą ji išmoksta kalbos, rašto, išmoksta naujų gyvenimo taisyklių ir dalinasi apie savo gyvenimą Palestinoje, ypač apie savo kelią link to baisaus įvykio, apvertusio jos gyvenimą.
Knyga skaitytoją sukrečia iki pat širdies gelmių, supurto, tuomet leidžia džiaugtis, kad niekada neteko gyventi tokio gyvenimo, bet ir nuliūdina supratus, kiek dar yra likusių moterų be teisiškumo, nes būti moterimi tuose kraštuose – reiškia jaustis menkesne net už gyvulį. Kalba knygoje yra labai paprasta ir nepagražinta, todėl primena dienoraštį ir suteikia istorijai autentiškumo.
Kadangi tai yra autobiografinė knyga, kūrinio autore įvardijama pati Suada (Souad), kuri šiuo metu vis dar gyvena Prancūzijoje. Visą istoriją jai padėjo užrašyti žurnalistė prancūzė Marie-Thérèse Cuny. Originalas buvo išleistas 2003 metais Prancūzijoje ir šiuo metu knyga išversta į daugelį kitų kalbų.