„Spiralė: skambutis II“ – antroji kvapą gniaužiančios ir kraują stingdančios Koji Suzuki „Skambutis“ trilogijos dalis. Antroje dalyje veiksmas prasideda netrukus po įvykių, kuriais baigėsi pirmoji šiurpi istorija.
Micuo Andas – teismo medicinos ekspertas, kuris vis dar gedi savo mirusio sūnaus. Vieną dieną ant jo skrodimų stalo atkeliauja jo studijų laikų draugas Takajama Riudzis. Beskrosdamas savo draugą, Andas jo širdyje rado auglį, kuris ir turėjo sukelti draugo mirtį. Tačiau Andui kelia neramumą vienas dalykas: auglys yra labai panašus į raupus, kurie išnyko prieš 30 metų. Dar didesnį Ando dėmesį patraukia iš Riudzi pilvo išlindus laikraščio skiautė su įvairiais skaičiais, kurie jam priminė Riudzi kriptografijos hobį. Šie skaičiai sužadina jo smalsumą, todėl imasi juos šifruoti. Iššifravus skaičius, iš jų susideda žodis: s-k-a-m-b-u-t-i-s. (daugiau…)

Tai knyga, nenuvilsianti norinčių pajusti XIX a. Kiniją, kultūrą, suprasti, kokia gali būti sunki moters dalia ir kaip visa tai gali išgelbėti labai stipri, tyra draugystė. „ Baltoji gėlelė ir paslaptingoji vėduoklė“ – tai romanas apie 19a. Hunano provincijoje, Kinijoje, gyvenančią mergaitę Lilę, jos įvairius gyvenimo laikotarpius.

XIX a. visose šeimose dukros turėdavo savo „prisiekusiąsias seseris“, kurias vienydavo ne kraujo ryšys, o priesaika elgtis taip, kaip su tikra seserimi. Tačiau Lilė buvo ypatinga ir piršlė jai surado „laotong“ – sielos seserį (Baltąją Gėlelę). Tarp jų užsimezgė labai tvirtas ryšys, kurį nutraukti galėjo tik vienos iš jų mirtis. Tuo metu egzistavo Nu šu raštas, kurį sugalvojo moterys, kad galėtų slapta susirašinėti. Baltoji Gėlelė atsiuntė Lilei šilkinę vėduoklę, kuri ir liudija mergaičių bendravimo pradžią, ryšio užsimezgimą, vėliau – istorijų pasakojimą, atsitikimų įamžinimą Nu šu kalba. Jos kartu iškenčia kojų rišimą, svajoja apie ištekėjimą, vėliau – džiaugiasi motinyste, kartu iškenčia taipingų sukilimą kaime, žiemos viduryje pasislėpusios kalnuose. Romano pabaigoje jų ryšys pradeda silpti ir draugystė patiria didžiulius išbandymus. (daugiau…)

Jauna seno ūkininko sugulovė Pietų Kinijoje pagimdo dukterį, kuri pavadinama Li Sija, arba kitaip „Gražiąja“. Šiai mergaitei jau tarsi nulemta tapti sugulove. Tačiau Li atsisako tokio likimo ir pergudrauja tėvo įsakymą sutvarstyti kojas. Kuomet mergaitei sukanka aštuoneri metai, ji yra parduodama į Dešimties gluosnių šilko ūkį, kuriame Li Sija susiduria su gyvenimo blogybėmis. Tačiau Li bando išsigelbėti ir iš šios vietos. Ir ji randa kelią tęsti mokslus, kurie ypač rūpėjo jos jau mirusiai motinai. Anglų jūrų kapitonas, Bendžaminas Deverou, išgelbsti mergaitę, išpirkdamas jos laisvę ir garantuodamas saugią kelionę laivu.  Čia Li Sija pagaliau gali įgyvendinti savo svajonę išmokti rašyti bei skaityti. Jie susituokia nepaisydami socialinių skirtumų. Vis dėlto Honkonge Li užpuola jos vyro priešas, Li dar spėja pagimdyti mergaitę Siu Sing, kuri dėl saugumo yra išgabenama toli nuo tėvo. (daugiau…)

XIX a. pabaiga, Žydinčių Slyvų kaimas, Kinija. Mingžio, vyriausiojo pono Čajaus vaikaičio, gyvenimas suplanuotas nuo pat gimimo: jam skirta tapti mandarinu, Kinijos valdininku, besirūpinančiu gyventojų reikalais. Dar vaikystėje Mingžis pasineria į kinų tradicinės rašto kultūros ir filosofinės minties studijas, tačiau jam nesvetimas ir kitų žinių alkis. Jis noriai mokosi konfucianizmo, kaligrafijos, bei kitų dalykų. Mokykloje jis – geriausias mokinys. Be kita ko, jis trokšta pažinti užgintąjį pasaulį už griežtais papročias suvaržytos savo kultūros ribų. Gaila, bet vaikystę ir paauglystę berniukas priverstas praleisti uždarame šeimos pasaulėlyje, kur senelis, nuolat į grindis baksnodamas drakongalve lazda, tvarko ir reguliuoja visų gyvenimus. Bręstančiam paaugliui ima nebepatikti rūmų apribojimai ir sugedimas: vietoje ryžių auginamas opijus, žiauriai elgiamasi su tarnais, pakampiais slankioja neištikimybės ir klastos šešėliai. (daugiau…)

1995 metais Japonija patyrė dvi didžiules nelaimes. Sausio 17 d. Japonijoje įvyko Didžiojo Hanšino, arba Kobės, žemės drebėjimas, kuris Gineso rekordų knygoje buvo užfiksuotas kaip „daugiausiai valstybei kainavusi gamtinė katastrofa“. Jo metu žuvo  6434 žmonės. Kovo 20 d. Tokijo metro buvo įvykdyta nervus paralyžiuojančių dujų ataka, kuri pasiglemžė 13 žmonių gyvybes, dar tūkstančiai apsinuodijo. Šios katastrofos sukrėtė ne tik valstybinį šalies gyvenimą, bet ir paliko gilų randą Tekančios Saulės šalies gyventojų pasąmonėje, net ir tų kurie buvo nutolę nuo įvykių vietų šimtus kilometrų. (daugiau…)

Japonų rašytojas Šiusaku Endo savo pirmąją apysaką suskirsto į noveles. Kiekviena novelė pasakoja atskiras šeimos istorijas, kuriose išanalizuoja šeimyninio gyvenimo istorijas. Kiekviena novelė pasakoja apie vedusių jaunų porų santuokinį gyvenimą. Rašytojas labai subtiliai aprašo moters ir vyro svajones apie šeimyninę laimę.

Pirmoji novelė prasideda jauno žmogaus paieškomis savo antrosios pusės. Jam mama perša įvairias mergaičių nuotraukas, bet jam atrodo per žema rinktis sau gyvenimo partnerę iš nuotraukos. Darbe visi kolegos jam pavydi viengungystės, bet Kenkičiui Kusunokiui atrodo, kad jie visi meluoja, nes niekas nepalieka savo žmonų, o gyvena toliau šeimyninį gyvenimą. Likimas taip paišdykauja, kad jaunuolis pamato per televiziorių žavią merginą, kurios nuotrauką rodė mama ir ją įsimyli. (daugiau…)

Dai Sijie (gimė 1954) – žinomas kinų-prancūzų rašytojas ir režisierius. Kultūrinės revoliucijos metu buvo išsiųstas į perauklėjimo stovyklą, po kurios grįžęs nusprendė baigti mokslus ir įgavo meno istoriko išsilavinimą. Neužilgo, Kiniją iškeitė į Prancūziją. Nuo to laiko autorius gyveno ir kūrė Prancūzijoje, kur ir atrado savo aistrą filmų kūrybai ir rašymui. Pirmąją savo novelę „Balzakas ir kinė siuvėjėlė“, parašė Prancūzijoje, tačiau jos veiksmas vyksta Kinijos Sichuan kaime, kur jis pats, buvęs paaugliu, buvo išsiųstas  persiauklėti. Be šių siužeto ir jo gyvenimo panašumų, faktas, kad Sijie buvo siuvėjas, leidžia teikti, kad šis romanas buvo smarkiai įtakotas jo paties gyvenimo. (daugiau…)

Trečioji klaipėdiečio japonų kalbos vertėjo Vytauto Dumčiaus išleista knyga, pristatanti japonų trieilius haiku.

Kobo Abė – pasaulyje garsus japonų novelistas – romanistas. Tai vienas ryškiausių Japonijos pokario rašytojų. Susidomėjęs fantastika, pradeda kurti filosofinius, kūrinius su mokslo-fantastikos elementais: „Pono Karumos nusikaltimas“, „R-62 išradimas“… o taip pat kuria ir apie to laikotarpio aktualijas: karą, tuometinę visuomenę. Rašytojas keliavęs po Rytų Europos socialistines šalis išleidžia veikalą „Kelionė po Rytų Europą“,  vėliau pasirodė jo vienas … (daugiau…)

„Samurajaus kelias – tai visų pirma suvokimas, kad nežinai, kas su tavim nutiks kitą akimirką, todėl dieną ir naktį reikia mąstyti apie kiekvieną smulkmeną. Pergalė ir pralaimėjimas dažnai priklauso nuo trumpalaikių aplinkybių. Tačiau išvengti nešlovės nesunku. Reikia tik numirti.“ Šiais žodžiais Yamamoto Tsunetomo apibūdina elitinio XVII amžiaus  japonų kario  gyvenimo liniją, samurajaus kelią, knygoje – „Hagakurė. Slaptoji samurajų knyga.”

„Hagakurė“ arba „Lapų šešėlyje“, nėra mokomasis įvadas, idėjų rinkinys ar nurodymai kaip gyventi.  Ši knyga – Japonų filosofijos minties linija, besitęsusi ištisus amžius, formavusi ir apibendrinusi tekančios saulės karių – samurajų elgesio kodeksą. Autoriaus sukauptuose užrašuose galima rasti ne tik trumpų anekdotų, bet ir to amžiaus samurajų gyvenimo atspindžių, kurie suteikia įžvalgos bei pabrėžia – ištikimybę, atsidavimą  ir ryžtą, kaip pagrindines ir esmines garbingo žmogaus vertybes, tačiau ir suteikia vertingų patarimų, kaip pasielgti teisingai vienoje ar kitoje situacijoje. (daugiau…)