Knygoje yra rašoma apie kovos menų kelią, kuris, pasak rašytojo Mijamoto Musašio, yra tikrasis kelias, kuriuo turi eiti karys. Knyga yra sudaryta iš penkių dalių: žemės, vandens, ugnies, vėjo ir tuštumos knygos.

Žemės knygoje autorius bendrais bruožais nusako kovos meno kelią ir aprašo savo paties kovos menų stilių, kurį pavadino „dviem dangumis, vienu stiliumi“. Tuo metu tai buvo naujas, dviejų kardų kovos menų stilius. Taip pat autorius apibendrina taisykles, kurių turi laikytis tikras karys, bei nusako bendrą suvokimą, kas yra tikrasis kovos menų kelias ir kaip teisingai juo reikia eiti. Autorius lygina karį su dailide. Mano, kad kaip ir dailidė, karys turi kruopščiai rūpintis savo ginklais, juos visuomet galąsti ir laikyti aštrius; puikiai išmanyti kovos menų kelią, kad atėjus laikui, pats galėtų tapti mokytoju. Taip pat trumpai aprašo visas penkias knygos dalis. (daugiau…)

Dvasinis Mokytojas Riuho Okava (Ryuho Okawa) parašė daugiau nei tūkstantį knygų. Tačiau ,,Saulės dėsniai: viena šaltinis, viena planeta, viena žmonija“ yra pirmoji Mokytojo Okavos išleista knyga, kuri iki šiol išliko fundamentaliu tekstu, pagrindžiančiu visą Jo mokymą ir yra kitų vėliau išleistų knygų pagrindas. Šioje, kaip ir vėlesnėse Jo knygose, paliečiama daug aktualių temų tokių, kaip laimė, filosofija, religija, mokslas, verslas ir pasaulio įvykiai. Tačiau svarbiausia ,,Saulės dėsniai: viena šaltinis, viena planeta, viena žmonija“ puslapiuose yra Mokytojo Okavos atskleidžiamos Budos (Dievo) Tiesos ir pateikiami išsamūs atsakymai į pačius giliausius dvasinius klausimus, kuriuos Mokytojas gavo per dieviškąją apvaizdą netrukus po to, kai pasiekė nušvitimą. (daugiau…)

„Buda palėpėje“ – Amerikoje gyvenančios japonų kilmės Julie Otsuka kūrinys, pasirodęs 2011 metais. Tai antroji autorės parašyta knyga, kurioje skaitytojas yra supažindinamas su po karo į užsienį pasitraukusių japonų istorijomis. „Fotografijų nuotakų“  gyvenimas yra aprašomas būtent šioje knygoje. Tai XX amžiaus pradžioje egzistavusi vedybų sistema, kai  pasitraukę iš Japonijos į Ameriką vyrai, renkasi sau žmoną iš gimtosios šalies. Jaunas merginas tėvai parduoda ar atiduoda manydami, jog ištekėjusios už turtingo ir gražaus vyro, pristatyto tik iš nuotraukos, jos gyvens geresnį gyvenimą nei Japonijoje. (daugiau…)

Šiame poezijos rinkinyje pateikiama įvairių laikotarpių japoniška tanka ir haiku alsuoja švelnia elegancija, grakštumu  bei harmonija. Tanka – penkių eilučių ritmingi kūriniai ( 5-7-5-7-7 skiemenys) bei haiku trieiliai (5-7-5 skiemenys) leis skaitytojui pajusti lyrišką japonišką dvasią. Rinkinys jaukiai apipavidalintas iliustracijomis, o eilėraščiai pasižymi vizualumu, subtiliomis užuominomis.

(daugiau…)

„Japoniškų kačių galvos pailgos, siauros, o Lili galvytė nedidelė ir kompaktiška. Snukis – tartum apverstas moliusko kiautas, rėminantis nuostabiai gražias aukso spalvos akis ir išraiškingai virpčiojančią nosį. Bet ne katytės kailis, snukis ar kūnas šitaip pakerėjo Šiodzą. Ne išvaizda svarbu, buvo matęs ir persiškų, ir Siamo kačių, kurios gal net gražesnės. Labiausiai žavėjo Lili charakteris.“

Apysakoje „Katė, vyras ir dvi moterys“  narpliojama dominavimo ir nuolankumo asmeniniuose santykiuose tema. Pagrindinis veikėjas Šiodzas – išlepintas, silpnavalis nevykėlis  – įsitraukia į „karą“ tarp kerštaujančios buvusios žmonos Šinako ir užsispyrusios jaunos jos sekėjos Fukuko. Abi jos varžosi, norėdamos užsikariauti katės Lili palankumą. Lili – protinga, gundanti, elegantiška ir valdinga katė, tapusi visų emocinių konfrontacijų jungtimi tarp Šiodzo ir dviejų jo moterų. Šią situaciją galima pavadinti meilės keturkampiu. (daugiau…)

„Devynių Sapnas Debesyse“ tai žymaus XVII a. rašytojo Kim Man Džuno romanas. Jis pasakoja apie 8 fėjų ir vienuolio Son Džino gyvenimą ir meilę. Prasikaltę, išvaryti iš palaimingojo pasaulio, jie gimsta įvairiose šalies vietose, kaip žemiškojo pasaulio gyventojai. Vėliau jie susieja savo likimus, fėjoms pavirtus neregėto grožio mergaitėmis, kurios suvilioja dailų jaunikaitį So Ju, buvusį vienuolį Son Džiną, tampa jo žmonomis ar sugulovėmis. Paprastų žmonių pasaulyje,So Ju pagaliau veda imperatoriaus dukterį, tampa ministru bei pavyzdžiu kitiems. Grįžę atgal pas savo mokytoją, fėjos kartu su So Yu susėdo ir pasinėrė į Budos mokymą. (daugiau…)

Arišima gimė kovo 4 dieną 1878 metais pasiturinčioje Tokijo aristokratų biurokratų šeimoje. Jis buvo išsiųstas į mokyklą Jokahimoje, kur buvo mokomas Anglų kalbos. Po to jis įstojo į parengiamąją prestižinę Gakushuin kolegų mokyklą būdamas dešimties metų. Po Gakushuin mokyklos baigimo, būdamas 19 metų, įstojo į Sapporo Agrokultūros Universitetą. Vėliau po universiteto baigimo ir trumpos tarnybos Japonijos armijoje, Arishima mokinosi Anglų kalbos iš Mary Elkinton Nitobe, Inazo Nitobe’s žmonos. 1903 metų Liepa gavo pozicija kaip korespondentas Jungtinėse Amerikos Valstijose laikraščiui „Mainichi Shimbun“. Būdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose jis įstojo į Haverfordo koledžą ir vėliau į Harvardo Universitetą. Takeo Arishima pirmą kartą susilaukė šlovės 1917 metais išleidęs „Kaino palikuonys‘‘ (The Descendants of Cain/カインの末裔 Kain no Matsuei). 1919 jis išleido savo žinomiausią veikalą: „Moteris“ (A Certain Woman/ 或る女 Aru Onna). (daugiau…)

„Kalno aimana“ –  tai mažiau žymus Yasunari Kawabatos romanas kuriame vaizduojamas pokarinės japonų inteligentijos gyvenimas. Kūrinio centre atsiduria firmos darbuotojas Šingas Ogata bei jo šeima, nepatyrusi laimės.

„Kalno aimanos“ istorijos pradžia nukelia mus į šešiasdešimt antrąją Šingo Ogatos gyvenimo vasarą. Pagrindiniai romano herojai : Šingas su savo žmona Jasuka, sūnumi  Šiuičiu bei marčia Kikuka gyvena Kamakūros mieste. Tačiau iš pažiūros laimingos šeimos paveikslas yra klaidingas.  Netrukus mes sužinome, jog  Šiuičis yra neištikimas savo žmonai Kikukai, o senstantis Šingas vis dažniau susiduria su atminties problemomis. Slogūs prisiminimai ir sapnai apie mirusiuosius draugus, vis dažniau aplanko Šingą. O vieną naktį pažadintas cikadų, jis išgirstą kalno aimaną ir ją priimą kaip mirties pranašę.Netrukus  pro duris įžengę ir Šingo duktė Fusaka.  Vienoje rankoje laikydama seną furošikę, kitoje dukteris, ji grįšta pas tėvus. Šingas kaltina savo  praeities veiksmus ir mano jog yra atsakingas už savo vaikų nelaimingą gyvenimą. Ir nors nelaimingas šeimos gyvenimas slegia  herojų, jo mintyse neblėsta idealistinis velionės Jasukos sesers paveikslas, kurią jis tebemyli. (daugiau…)

Hailji Užupio respublika, tai romanas pasakojantis apie  korėjietį Halą, atvykusį į visiškai svetimą kraštą, ir pasiryžusį padaryti bet ką tam, jog surastų Užupio respubliką. Romanas prasideda nuo Halo atvykimo į Vilniaus oro uostą, kuriame pirmą kartą korėjietis pamato Jorgitą – jauną, dailią, šviesiaplaukę merginą. Pirmoji kelionė Lietuvoje prasideda nuo „Užupio viešbučio“, į kurį atvykus, užsienietį sutinka draugiška lietuvių kompanija, žinoma Halui svarbiausia yra rasti Užupio respubliką, todėl  kiek galėdamas stengiasi visų apie ją išklausinėti. (daugiau…)

1946 metai Šiaurės Korėjoje, išsivadavus nuo japonų okupacijos, buvo vieni reikšmingiausių naujai kuriamos valstybės istorijoje. Liaudies komitetas, vadovaujamas Kim Ir Seno, paskelbia žemės reformą, lėmusią reikšmingas ekonomines ir socialines permainas korėjiečių liaudies gyvenime, kurios ir yra aprašomos romane „Žemė“.  Iš dvarininkų atimti sklypai nacionalizuojami ir perdalijami visiems valstiečiams bei bežemiams. Vienas jų samdinys Kuak Ba Vi, visuomenės engtas Belmayro kaimo gyventojas. Kūrinio autorius tiksliai tapo jo ir kitų valstiečių paveikslus, pindamas jų likimus ir vienydamas bendriems tikslams bei taip atskleisdamas to meto korėjiečių lūkesčius valstybei žengiant demokratijos link. (daugiau…)