Ši knyga yra autobiografinė istorinė knyga, kuri taipogi supažindins skaitytoja su Perl Harboro, Gvadalkanio, Midvėjaus- didžiaisiais jūrų mūšiais iš japonų pusės. Šioje knygoje pagrindinis veikėjas Tameichi Hara, kuris tarnavo Japonijos kariname imperatoriškajame jūrų laivyne pasakoja apie savo gyvenimą, šeima, laiką praleistą jūroje, Japonijos padėtį karo metu, mūšius kuriuose dalyvavo ir nedalyvavo, taip pat galime pastebėti, kad ši spalvinga asmenybė kritiškai vertina, daug analizuoja ir pasakoja karinių operacijų, techninius dalykus ne kaip žmogelis norintis pasiguosti savo patirtimi, o kaip specialistas, kuris perteikia nepagrąžintą įvykių versijos tiesą, įvertina ir gerbia priešą ir nėra aklai tikintis savo vadovų teisumu, taip pat pripažįstantis savo klaidas, jas analizuojantis ir jų nekartojantis. (daugiau…)

„Paguodos moterys“ yra mergaitės bei moterys, kurios Imperatoriškosios Japonijos armijos buvo priverstos būti sekso vergėmis. Šie įvykiai vyko Antrojo Pasaulinio karo metais Japonijos okupuotose šalyse. „Paguodos moterų“ vardas išverstas iš japoniško žodžio ianfu (慰安婦).

„Baltoji chrizantema“ – parašyta korėjiečių kilmės amerikietės rašytojos Mary Lynn Bracht. Nors autorė dabar gyvena Londone, ji užaugo JAV, didelėje emigrantų iš Korėjos bendruomenėje. Po 2002 metų apsilankymo Pietų Korėjos kaime, kuriame užaugo jos mama, bei pirmą kartą išgirdus apie „paguodos moteris“, rašytoja nusprendė aprašyti jų gyvenimą, kurį ištvėrė vergijoje. Romanas remiamasi Japonijos, Korėjos bei „paguodos moterų“ istorija. Knygoje naudojami išgalvoti įvykiai, veikėjai, vietos ir vardai. Romano veiksmas persipina tarp dviejų seserų perspektyvų. Laiko juosta padalinta tarp Emi gyvenimo 2011 metais ir Hanos gyvenančios 1940-isiais. (daugiau…)

Ši knyga yra suskirstyta į tris skyrius: Kokoro (Širdis ir protas; 心), Karada (Kūnas; 体), Shukanka (Įpročių formavimas; 習慣化). Pirmajame skyriuje autorė pasakoja kaip galima atrasti savo “ikigai”, t.y. tikslas, kuris žmogų veda pirmyn. Kiekvieno žmogaus “ikigai” yra skirtingas. Tai gali būti: darbas, meilė, aplinka, šeima bei rūpinimasis savimi. Galbūt jūs jau atradote savo “ikigai”, tačiau dar to nesuvokėte. Tai lyg žmogaus motoro degalai be kurių sunku ryte iškelti kojas iš lovos. Toliau kalbama apie “wabi-sabi”- gebėjimą susitaikyti su gyvenimo sąmyšiu ir laikinumu. Pati autorė mini, kad iš visų knygoje paminėtų koncepcijų, šią yra sudėtingiausia išaiškinti. Originali “wabi” žodžio reikšmė yra tolimumo ir vienatvės jausmas, bei paradoksalus netobulumo grožis. Tuo tarpu “sabi” turi ne vieną reikšmę: suvytęs, sulinkęs. Tačiau dažniausiai jis turi omenyje senėjimo grožį. Taigi “wabi-sabi” yra, tai kas nėra užbaigta, nėra tobula ir nesitęsia amžinai. Pirmasis skyrius yra užbaigiamas pažindinant su “kintsugi” menu- sudužusių daiktų tvarkymas bei žavėjimasis jais. Kaip (daugiau…)

„Tu gali sukurti trumpą istoriją iš mažiausios detalės – tai lyg džiazo improvizacija, kurioje istorija neša mane ten, kur ji nori“.

Haruki Murakami meistriškumas atsiskleidė naujoje šviesoje, kurioje detalės ir maži, kone regimi potėpiai dar kartą skaitytojui leido sustoti, iškvėpti ir tiesiog mėgautis šedevru.

„Aklas gluosnis, mieganti moteris“ – tai dvidešimt keturių istorijų rinkinys, kurios buvo parašytos 1980 – 2005 m. laikotarpyje. Šis kūrinys leidžia ne tik mėgautis puikia literatūra, tačiau ir atskleidžia, kaip rašytojo tonas keičiasi bėgant metams, kokios spalvos tampa ryškesnės, o kokios nublanksta. Rinkinyje dosniai išreiškiamas Murakami rašymo formos įvaldymas. Nuo siurrealizmo iki kasdienybės, jis rodo sugebėjimą žmogaus patirtį pavaizduoti įvairiais būdais, kurie gali tarnauti kaip pamokantys, priversti nustebti ar tiesiog prajuokinti. (daugiau…)

Skyrybas su žmona išgyvenęs 36-erių, vardu nepristatytas, tapytojas nusprendžia pabėgti į nuošalų kalnų namelį, kuriame, nuostabios gamtos apsuptyje, menininkas turi laiko ir erdvės permastyti svarbiausius savo gyvenimo įvykius bei iš naujo atrasti kelią į kūrybą. Visgi, gyvenimas garsiojo  nihonga menininko Tomohiko Amadai namuose užmena ne vieną mįslę ir įtraukia pagrindinį herojų į keblų galvosūkį, kuriame jis ieško atsakymo tiek apie namo šeimininką, tiek apie atrastą,  jo niekur neviešintą kūrinį.

Romane „Komandoro nužudymas II“  Hakuri Murakami tęsia žmogaus transformacijos kelionę, kurią jis turi pereiti, jog galėtų gimti meno kūrinys. Kaip atskiri kūrinio veikėjai pasirodo idėjos ir metaforos, lydinčios menininką sunkiame ieškojimų kelyje. (daugiau…)

Junko Takahashi knygoje pasakoja japonų ilgo gyvenimo paslapčių paieškas ir atradimus, kuriuos sužinojo iš šimtamečių japonų ir jų interviu. Knyga įdomi tuo, jog puikiai atskleidžia japonų elgesio normas, kultūrą, kuri labai skiriasi nuo Europiečių. Viena iš jų – japonų uždarumas kalbant apie savus jausmus, kas buvo vienas iš barjerų šios knygos rašymo metu.

Ši knyga – lengvas skaitinys norintiems daugiau sužinoti apie įdomią japonų kultūrą ar pamėginti pakeisti savo blogus įpročius ir, galbūt, taip net prailginti savo gyvenimą. Autorės įžvalgos pasakojant apie senolius, labai nuoširdžios, ir tuo pačiu, labai tikslios. Knygoje pateikiami patarimai, (daugiau…)

Yukio Mishima romane „Auksinė Šventykla“ pasakojama apie dzenbudisto vienuolio besikeičiančio proto ir gyvenimo kelią. Vienuolio gyvenimas kupinas filosofinių įžvalgų ir vidinių monologų, kuriuose parodomas žiaurus būties ir žmogaus tragizmas. Istorija paremta tikrais faktais, o knygos pagrindinė veiksmo vieta, kaip ir pavadinimas parodo, yra 1950-aisiais padegta Kioto Auksinė šventykla. Knygoje nemažai budizmo terminologijos ir realių istorinių įvykių, kurios praplės skaitytojo akiratį. (daugiau…)

„Palaidotas milžinas“ pasakoja senovės Britanijoje gyvenančios senos sutuoktinių poros kelionę pas daugybę metų nematytą sūnų. Mistikos pilna istorija vaizduoja senąjį pasaulį, kuris yra kupinas nepaaiškinamų fenomenų, aplinkui tyko įvairios pabaisos, o žmonės paslaptingai praranda savus prisiminimus. Tačiau pasakojime širdį šildo sutuoktinių nuoširdus bendravimas ir susirūpinimas vienas kitu.

Akslis ir Beatrisė – senyva sutuoktinių pora ramiai leidžianti savo dienas urvų gyvenvietės pakraštyje. Deja, pora pamažu pradeda suprasti, jog beveik neprisimena savo praeities. Aksliui kartais išplaukia keletas prisiminimų fragmentų (daugiau…)

„Upė tamsoje: sukrečianti vieno pabėgimo iš Šiaurės Korėjos istorija“ – tikra ir sukrečianti istorija, kuri pasakoja tragišką į Šiaurės Korėją išvykusio autoriaus istoriją. Pasakojimas primena apie baisią Šiaurės Korėjos žmonių gyvenimo tikrovę, kuria dar ir šiandien sunku patikėti. Knygoje atsispindi griežtas Šiaurės Korėjos totalitarinis režimas bei „Didžiojo Lyderio Draugo Kim Il Sungo“ kultas.

Masadžis Išikava gimė tarp dviejų pasaulių: korėjiečio tėvo ir japonės motinos šeimoje. Keletą metų Išikavų šeima praleido Japonijoje, kur patyrė baisų alkoholiko tėvo smurtą. Tačiau 1958-aisiais Šiaurės Korėjai pradėjus vykdyti repatriacijos kampaniją, šeima išvyksta į „rojų žemėje“. Tikėdamasiesi pradėti gyvenimą iš naujo, kaip laiminga, darni šeima, Išikavas (daugiau…)

„Keliaujančio katino kronikos“ tai nepaprastai jautri žmogaus ir katino draugystės istorija, kuri skaitytojui primena apie gyvenimo grožį bei pabrėžia meilės ir pasiaukojimo vertybes. Knygoje pasakojamas nuostabus nuotykis puikiai atspindi japonišką nuoširdumą bei japonų literatūrai būdingą dėmesį detalėms.

Lemtingas pagrindinio veikėjo Satoru ir laukinio katino Nana susitikimas prie sidabrinio furgono pakeitė jų gyvenimus amžiams. O nelaimingas atsitikimas dar labiau suartino abu draugus, kurie netikėtai tapo neatskiriami. Laukinis katinas (daugiau…)