Išversta iš: Prancūzų k.
Autoriai: Dai Sijie
Vertė: Agnė Ranonytė
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Versta iš Dai Sijie, Balzac et la Petite Tailleuse chinoise, leid. Paris: Gallimard, 2000
Leidimo vieta: Paris, Gallimard
Leidimo metai: 2000
Leidykla: Baltos lankos
Dai Sijie (gimė 1954) – žinomas kinų-prancūzų rašytojas ir režisierius. Kultūrinės revoliucijos metu buvo išsiųstas į perauklėjimo stovyklą, po kurios grįžęs nusprendė baigti mokslus ir įgavo meno istoriko išsilavinimą. Neužilgo, Kiniją iškeitė į Prancūziją. Nuo to laiko autorius gyveno ir kūrė Prancūzijoje, kur ir atrado savo aistrą filmų kūrybai ir rašymui. Pirmąją savo novelę „Balzakas ir kinė siuvėjėlė“, parašė Prancūzijoje, tačiau jos veiksmas vyksta Kinijos Sichuan kaime, kur jis pats, buvęs paaugliu, buvo išsiųstas persiauklėti. Be šių siužeto ir jo gyvenimo panašumų, faktas, kad Sijie buvo siuvėjas, leidžia teikti, kad šis romanas buvo smarkiai įtakotas jo paties gyvenimo.
Romanas „Balzakas ir kinė Siuvėjėlė“ – tai jaunatviško entuziazmo ir meilės kupinas pasakojimas. Čia pasakojima istorija apie du jaunuolius intelektualus, kurie išsiunčiami į Sichuano kaimą „persiauklėti“ ir pasisemti komunistinės dvasios. Kaimelyje draugų laukia daug įvairios patirties, pradedant vanginančio darbo rutina, baigiant bičiulyste, vėliau peraugusia į meilę vienai vietinei merginai – kinei Siuvėjėlei.
Po sekinančių, fizinių darbų, vaikinai nori atrasti ką nors, kas padėtų išgyventi šį sunkų gyvenimo tarpsnį. Tuomet jie sužino vieno, to paties likimo draugo, paslaptį – jis slepia visą lagaminą uždraustų vakarietiškų knygų. Atradus šį lobį, jų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, jie tarsi iš naujo atranda meną, kūrybą ir požiūrį į gyvenimą. Vaikinai perskaitę knygas susitapatina su knygų herojais, nori patirti tai, ką aprašyti žmonės yra patyrę. Savo naujai perskaitytomis knygomis dalinasi ir su siuvėjėle, atpasakodami jų turinį. Šie kūriniai pradeda keisti jaunąją merginą. Iš neišprususios kaimietės, ji tampa protinga ir šiuolaikiška moterimi, neapsikentusia gyventi savo neįdomaus gyvenimo.
Dai Sijie skaitytojus bando užkrėsti skaitymo liga. Visi romano pagrindiniai veikėjai (pasakotojas, Luo ir Siuvėjėlė) yra tarsi apsėsti skaitymo. Pabaigę vieną – tuoj traukiasi naujos knygos. Dėl to greitai galima pastebėti pasikeitimus jų asmenybėse, suvokime į meną, bei anksčiau vertinamas komunistinis menas tampa nebe įdomus.
Novelės stilius vientisas ir nuoseklus, joje nėra daug „šokinėjimų“ nuo vienos minties prie kitos. Siužetas paprastas, o pati knyga lengvai skaitoma. Romane puikiai nusakoma aplinka, jį skaitant pasijauti lyg pats gyventum toj vienišoj vietovėj kartu su herojais. Minima ir nemažai kiniškų tradicijų, padedančių įsijausti į vakariečiams nebūdingą gyvenseną. Dar vienas įdomus šios knygos bruožas yra tas, kad visos knygos metu, pasakojas neatskleidžia savo vardo. Tai gal būt daroma, norint sukurti paslaptingesnę aplinką, su didesniais interpretavimo variantais. Ši knyga taip pat ypatinga rytų ir vakarų kultūrų harmonine jungtimi. Tai atskleidžia ir pats pavadinimas „Balzakas ir kinė Siuvėjėlė“.