Azijos studijos Lietuvoje
Rikiavimas pagal:

Žmogus – dėžė

Autoriai: Abe, Kōbō
Vertė: Bajarūnas, Romualdas

Žmogus-dėžė yra valkata, apsigyvenęs didelėje dėžėje nuo šaldytuvo, televizoriaus ar kito didesnio buitinio prietaiso.
Žmogus-dėžė yra žmogus, iškeitęs savo butą, draugus, pažįstamus, darbą bei komfortą į apie vieno kvadratinio metro ploto gyvenamąjį plotą.
Žmogus-dėžė yra nematomas. Daugumai jis net neegzistuoja. Jų nemėgsta, ir, kažkodėl, bijo.
Bet, Žmogus-dėžė yra laisvas. Laisvas nuo namų, darbo, draugų, pažįstamų, laisvas nuo visuomenės. Jis laisvesnis už eilinį japoną, pavirtusį vos ne robotu. Ir jis rašo dienoraštį sėdėdamas dėžėje, ir stebėdamas pasaulį pro langelį su celofaninėmis užuolaidėlėmis. Ir jis – ne vienintelis.
Ir net po dvidešimt metų, net po to, kai Kobas Abė mirė nuo širdies smūgio, žmogus – dėžė buvo gyvas. Net praėjus dar vienuolikai metų, jis vis dar kvėpuoja; ir kvėpuoja dar giliau, nes problemos, aptariamos knygoje apie jį, neišnyko, jos pasidarė dar aktualesnės.

Hirosimos seserys

Autoriai: Jamamoto, Mariko
Vertė: Bajarūnas, Romualdas
Išversta iš: japonų
Leidimo metai: 1989

1945-ųjų rugpjūčio 6-osios rytas žymėjo savaitės pradžią Hirošimoje gyvenantiems japonams. Vieni ruošėsi į darbą, kiti mėgavosi vasaros atostogomis, o apysakos pagrindinė veikėja moksleivė Akiko ruošėsi į darbą fabrike. Kol ji šnekučiavosi su seserimi pirmame aukšte, staiga dangų nušvietė ryški balta šviesa, lydima tylaus ir karšto vėjo gūsio, kurį daugelis prisimins iki pat šios dienos. Dienos, kuri į žmonijos istoriją įeis kaip pirmoji, kada žmogus kare panaudojo atominį ginklą, ir kuri bus žinoma kaip Hirošimos tragedija, kurios metu buvo pasiglemžta begalė tūkstančių niekuo dėtų gyvybių. Plačiau

Senovės Kinijos mitai

Autoriai: Juan, Kė
Vertė: Vėlyvis, Jonas, Mikalionis, Vaclovas
Išversta iš: rusų
Leidimo metai: 1989, 1998

Nuo senų laikų žmonės svajojo apie įvairius antgamtiškus dalykus, vienas tokių tai galimybė skraidyti – taip atsirado pasakos apie skraidančius kilimus ir kitos panašios pasakos bei mitai, tačiau mitai nėra vien tik istorijos apie žmonių svajones.

Pirmykščiai žmonės negalėjo paaiškinti tam tikrų gamtos reiškinių, tad juos sudvasindavo. Mitai žmonėms suteikdavo stiprybės įveikti tam tikrus sunkumus, įkvėpdavo darbui. Žmonės dievus kurdavo pagal savo vaizdinius, o mitų paskirtis buvo įkvėpti žmones dirbti. Visuomenėj suskilus į klases, valdovai pasisavino šiuos mitus, tuomet jau mitų paskirtis buvo kelti žmonėms baimę ir paklusnumą. Plačiau

Liao Čžajo pasakojimai apie nebūtus dalykus

Autoriai: Pu Sunlinas
Vertė: Survilaitė, Ona
Išversta iš: rusų
Leidimo metai: 1987

„Liao Čžajo pasakojimai apie nebūtus dalykus“ yra kinų literatūros klasiko Pu Sunlino apsakymų rinkinys. Autorius, pasirinkęs Liao Čžajo pseudonimą, pasakoja įvairias istorijas, kurios perkelia skaitytojus į XVII – XVIIIa. Kiniją – autoriaus gyvenamąjį laikotarpį. Pu Sunlinas, pasitelkęs savo literatūrinius gebėjimus, apsakymuose pasakoja pačias netikėčiausias istorijas, kurios neva iš tiesų nutiko dažniausiai Šanduno, jo gyventosios provincijos, ribose, arba yra išgirstos iš kitų, jo sutiktų, žmonių. Istorijose, nevengiant satyros, aprašomas burtų ir mitinių būtybių veikimas žmonių gyvenime, pateikiama daug fantastikos elementų. Plačiau

Moteris smėlynuose

Autoriai: Abe, Kōbō
Vertė: Lenkauskienė, Dalia

Japonų avangardo rašytojo ir dramaturgo Kobo Abės romanas „Moteris smėlynuose“ pasakoja apie mokytoją, etimologą mėgėją Nikį Džiumpėjų, kuris tampa moderniuoju Sizifu. Per atostogas nusprendęs patyrinėti vabzdžių pasaulį, pats lyg vabzdys tampa atokaus kaimelio smėlynuose belaisviu. Džiumpėjus apsigyvena vienišos moters trobelėje didžiulės kopos papėdėje. Kaimelis kiekvieną akimirką gali būti palaidotas po smėlio patalu. Moters vyras miręs, todėl Nikis diena iš dienos priverstas atkasinėti vėl ir vėl besikaupiantį smėlį. Tačiau kai pagaliau atsiranda šansas išsivaduoti iš šios nelaisvės, Džiumpėjus savanoriškai atsisako pasinaudoti šia galimybe. Kobo Abės herojus patiria visas įmanomas emocijas, nuo išdidumo ir baimės iki geismo ir nevilties, kol aiškiai suvokia žmogaus egzistencijos absurdiškumą. 1960 metais romanas „Moteris smėlynuose“ laimėjo Yomiuri literatūros premiją. Pagal šią knygą kino režisierius Teshigahara Hiroshi pastatė didelio populiarumo sulaukusį filmą, laimėjusį žiuri prizą Kanų filmų festivalyje.

Mirties Konteineriai

Autoriai: Morimūra, Sejitis
Vertė: Nekrašius, Stanislovas
Išversta iš: rusų
Leidimo metai: 1986

Šis romanas pasakoja istoriją apie japonų tautybės žurnalistą vardu Hiranas, kuris dirbo nieko neisiskiriančio nedidelio laikraščio  „Sagami Šimpo” redakcijoje. Hirano ir „mirties konteinerių“  istorija prasideda vaikystėje ir tęsiasi iki kūrinio pabaigos. Kūrinio pradžioje yra aprašyti trys įvykiai: Mergaitės vardu Mari sutikimas, „nelaimingas“ atsitikimas ir Mari sutikimas po 20 metų. Šie trys įvykiai buvo bene svarbiausi visoje šioje istorijoje, nes jie buvo atsakingi už tai, kad ši istorija prasidėjo. Reiktų pabrėžti, jog autorius, puikiai žinodamas ko nori iš šio kūrinio, privertė Hiraną sutikti tuo metu reikiamus žmones, kurie buvo pagrindiniai šios istorijos „stūmėjai“. Pats pagrindinis veikėjas nesuprasdamas, jog šie visi įvykiai jį veda link Mari ir Japonijos grietinėlės tikrųjų planų atskleidimo, ėjo pasroviui. Plačiau

Rugpjūtis be imperatoriaus

Autoriai: Kobayashi, Kyuzo
Vertė: Skuodžiūnienė, Danutė
Išversta iš: rusų
Leidimo metai: 1984

Politinėje detektyvinėje apysakoje „Rugpjūtis be imperatoriaus“, autorius naudodamasis, 1961m. „savigynos pajėgų“ karininkų mėginimu nuversti Japonijos tuometinę vyriausybę, medžiaga, išradingai perteikia pučo rengimo mechanizmą. Knygoje yra aprašoma apie Japonijos militarizmo emsę, valdančiųjų sluoksnių korupcija, ryšius su monopolijomis, fašistinėmis organizacijomis. Taipogi, dedamos didelės pastangos, parodyti neoficialų spaudos suvaržymą, bei valdžios norus … Plačiau

Kalno aimana

Autoriai: Kawabata, Yasunari
Vertė: Mickienė, Aldona
Išversta iš: rusų
Leidimo metai: 1983

„Kalno aimana“ –  tai mažiau žymus Yasunari Kawabatos romanas kuriame vaizduojamas pokarinės japonų inteligentijos gyvenimas. Kūrinio centre atsiduria firmos darbuotojas Šingas Ogata bei jo šeima, nepatyrusi laimės.

„Kalno aimanos“ istorijos pradžia nukelia mus į šešiasdešimt antrąją Šingo Ogatos gyvenimo vasarą. Pagrindiniai romano herojai : Šingas su savo žmona Jasuka, sūnumi  Šiuičiu bei marčia Kikuka gyvena Kamakūros mieste. Tačiau iš pažiūros laimingos šeimos paveikslas yra klaidingas.  Netrukus mes sužinome, jog  Šiuičis yra neištikimas savo žmonai Kikukai, o senstantis Šingas vis dažniau susiduria su atminties problemomis. Slogūs prisiminimai ir sapnai apie mirusiuosius draugus, vis dažniau aplanko Šingą. O vieną naktį pažadintas cikadų, jis išgirstą kalno aimaną ir ją priimą kaip mirties pranašę.Netrukus  pro duris įžengę ir Šingo duktė Fusaka.  Vienoje rankoje laikydama seną furošikę, kitoje dukteris, ji grįšta pas tėvus. Šingas kaltina savo  praeities veiksmus ir mano jog yra atsakingas už savo vaikų nelaimingą gyvenimą. Ir nors nelaimingas šeimos gyvenimas slegia  herojų, jo mintyse neblėsta idealistinis velionės Jasukos sesers paveikslas, kurią jis tebemyli. Plačiau

Penkios mylinčios moterys

Autoriai: Ihara Saikaku
Vertė: Ferensienė, Goda
Išversta iš: rusų
Leidimo metai: 1983

Ši knyga sudaryta iš keturių pasakojimų rinkinių, kuriuose vaizduojama Edo laikotarpio Japonija ir joje gyvenantys įvairių luomų bei profesijų žmonės. Tai istorijos iš realaus XVII a. Japonijos kasdienio gyvenimo apie meilės malonumus, gyvenimo komiškumą, aistros pavojus, japoniškas tradicijas, lyčių ir luomų santykius. Saikakaus kūrinių veikėjai, peržengę visuomenės ir religijos įstatymus, nubaudžiami arba žūsta. Autoriaus idealas – taupus, apdairus prekybininkas, darbštus amatininkas, geras šeimos tėvas ir sūnus, ištikima žmona ir pasiaukojanti duktė. Vis dėlto jis užjaučia ir tuos, kurių poelgiai ir jausmai neatitinka nustatytų gyvenimo taisyklių, parodo jų gyvenimo tragizmą. Plačiau

Dama kaip perlas

Autoriai: Kikučis, Kanas
Vertė: Viršulis, Antanas
Išversta iš: Rusų
Leidimo metai: 1982

XIX a. Japonijoje sparčiai vystėsi kapitalistinė pramonė ir daliai aristokratijos, nenorinčios galutinai nuskursti, teko prisitaikyti prie naujai kylančios klasės – buržuazijos. Ši atmosfera pavaizduota ir Kano Kikučio romane ,,Dama kaip perlas“.

Romane pasakojama kaip vienas iš pagrindinių romano veikėjų, Acumis Šinjičiras vykdamas į Jugavarą pas savo žmoną, atsitiktinai tampa bendrakeleiviu su Aokiu Džiunu, jaunu studentu, kuris yra įskaudintas mylimos moters, po to blaškosi po Tokijo viešbučius nerasdamas ramybės ir galiausiai nusprendžia išvykti kuo toliau nuo Tokijaus. Plačiau

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top