Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas-ekspertas, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto ir Vilniaus dailės akademijos profesorius.

Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys – filosofijos istorija, estetika, meno filosofija, orientalistika, menotyra, civilizacijų studijos. Išleido – 16 monografijų, 45 studijas, sudarė 29 knygas ir paskelbė per 600 mokslo darbų įvairiomis kalbomis. Plačiau

Poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas. Vienas žymiausių rusų ir lietuvių simbolistų, mokėjęs ne tik rusų ir lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, švedų, norvegų, danų, italų bei prancūzų kalbas. Į rusų kalbą išvertė nemažai garsių užsienio rašytojų – H. Ibseno, O. Wilde‘o, A. Strindbergo, G. Byrono ir kitų – kūrinių. Taip pat spaudai parengė Nobelio premijos laureato indų poeto Rabindranato Tagorės poemą „Gitandžali“, vertė jo poeziją. Prisidėjo leidžiant simbolistų leidinius „Severnye cvety“, „Vesy“; taip pat įvairius žurnalus ir laikraščius, almanachus, antologijas bei proginius rinkinius. Bendradarbiavo su rusų ir užsienio rašytojais bei teatralais.

J. Baltrušaičio poezijai rusų kalba būdinga amžinųjų būties tiesų, gyvenimo prasmės filosofiniai apmąstymai, elegiška Plačiau

Valstybės veikėjas, teisininkas, filosofas, pedagogas, profesorius, LR ministras pirmininkas, Vasario 16-osios Akto signataras, daugelio mokslinių straipsnių autorius, įvairių leidinių iniciatorius. Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: filosofija, istorija, pedagogika, religija bei religijos istorija. Analizuodamas Vakarų filosofijos bei religijos istoriją P. Dovydaitis ieškojo analogijų su Rytų (daugiausia Artimųjų Rytų) kultūromis, lygino Vakarų ir Rytų tikėjimus, gilinosi į jų skirtumų priežastis, įtakos sritis.

P. Dovydaitis teigė, kad religija ir mokslas vienas kitą papildo ir įprasmina. Religiją laikė viena pagrindinių kultūros dalių ir pritarė minčiai, kad egzistuoja tautinė filosofija. P. Dovydaitis publikavo daugybę straipsnių ir studijų religijos, religijų Plačiau

Valdas Jaskūnas yra Orientalistikos centro indologijos docentas ir administratorius, žurnalo „Kulturologija. Komparatyvistinės studijos“ redaktorių kolegijos narys, kasmetinės tarptautinės konferencijos „Azijos studijos. Problemos ir tyrinėjimai“ organizacinio komiteto narys, „Acta Orientalia Vilnesia“ redaktorių kolegijos sekretorius, konferencijos „Rytai – Vakarai“ organizacinio komiteto narys, kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus mokslo darbuotojas. Taip pat Vilniaus universiteto dėstytojas ir vertėjas, verčiantis iš rusų, anglų ir sanskrito kalbų.

Plačiau

Pedagogas, kalbininkas, vertėjas, boksininkas. Buvo atsidavęs filologijai, poliglotas. Mokėjo apie 30 kalbų. Domėjosi senosioms kalboms, mokėjo sanskritą, oriją, lotynų, senąją graikų kalbas. Taip pat mokėjo prancūzų kalbą. Indija ir jos kalbos buvo dar viena aistra, jis sugebėdavo įžiebti susidomėjimą ne vienam savo studentui plačiau domėtis sanskritu, vėliau ir hindi kalba, kurią mokėsi savarankiškai ir subūrė nedidelę grupę mokinių. Rašė įvairius Plačiau

Romualdas Neimantas buvo Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas, orientalistas, istorijos mokslų daktaras, parašęs daugiau nei 30 knygų apie Rytų šalis.

Pagrindinė mokslo tyrimų tema – Lietuvos ir Rytų šalių kultūrų ryšiai ir sąveikos. Apie tai įvairiuose leidiniuose paskelbė nemažai publikacijų, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse.

Lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. Lietuvos Azijos studijų istorijoje svarbus kaip vienas iš Tarpukario keliautojų, 1929-1936 m. lankęsis Afrikos ir Azijos šalyse: Egipte, Palestinoje, Sirijoje, Turkijoje, Irake, Irane, Afganistane, Indijoje. Domėjosi Indijos ir Lietuvos kultūriniais ryšiais, studijavo antropologiją Bombėjaus universitete, išmoko persų, sanskrito ir hindi kalbas. Kartu su mokslininku Aurelijumi Steinu dalyvavo antropologinėse ekspedicijose Himalajuose, Indijoje, Birmoje, Takla Makano dykumoje. Plačiau

orientalistas, istorikas, politologas, habilituotas daktaras (socialiniai mokslai, politologija), dr. (humanitariniai mokslai, istorija), Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Politologijos katedros profesorius (nuo 1998 m.), Azijos studijų centro vadovas (nuo 2001-2007 m.).

Mokslinių interesų kryptys: tarptautiniai santykiai, etniniai konfliktai, etniškumas, nacionalizmas. Ypač domėjosi Pietų Azijos regionu (Indija, Butanu, Nepalu), vėlesniuoju laikotarpiu koncentravosi ir ties etnopolitiniais procesais TSRS ir pokomunistinėje erdvėje. Tyrimų tematika išleido 12 knygų, paskelbė daugiau nei 100 mokslinių publikacijų. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose TSRS, Indijoje, JAV, Vokietijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Estijoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Išleisti moksliniai straipsniai Rusijoje, D.Britanijoje, JAV, Indijoje, Izraelyje. Plačiau

Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas. Azijos studijų srityje žinomas kaip vienas iš Tarpukario keliautojų. 1929 m. lapkričio 20 d. su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška leidosi į kelionę Indijon. Keliautojai aplankė Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus, Iraną. Iš Teherano, palikęs sergantį A. Pošką, toliau vienas keliavo po Indiją (susitiko su Mahatma Gandžiu, R. Tagore), Pietryčių Aziją, japonų užkariautą Kiniją, Filipinus. Grįžęs į Lietuvą 1933 m., keliautojas rengė paskaitas, išleido 6 knygų seriją „Svečiuose pas 40 tautų“. Savo knygų serijoje Matas Šalčius pasakoja, lyg kelionėje būtų keliavęs vienas. Serija perleista kaip viena knyga 1989 m.

Lietuvių multimedijos žurnalistė, fotografė, profesionali nardytoja, rašytoja, operatorė, dėstytoja bei keliautoja. Berta yra žinoma kaip fotografė-keliautoja, apkeliavus daugybę šalių ir parodžius jas iš meniškos kultūrinės pusės savo fotografijose. Jos darbais puikuojasi Taivanas, Kinija, Indija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV. Ji taip pat pirmoji lietuvė, kurios fotografijos buvo publikuotos populiariajame žurnale „National Geographic“.

Berta skina laurus įvairiausiuose fotografijos konkursuose skirtingose pasaulio šalyse. Jos darbai prizines vietas užėmė Rusijoje, Britanijoje, Čekijos respublikoje, JAE, Italijoje, Kinijoje ir Lietuvoje.