Azijos studijos Lietuvoje
1873 - 1944

Poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas. Vienas žymiausių rusų ir lietuvių simbolistų, mokėjęs ne tik rusų ir lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, švedų, norvegų, danų, italų bei prancūzų kalbas. Į rusų kalbą išvertė nemažai garsių užsienio rašytojų – H. Ibseno, O. Wilde‘o, A. Strindbergo, G. Byrono ir kitų – kūrinių. Taip pat spaudai parengė Nobelio premijos laureato indų poeto Rabindranato Tagorės poemą „Gitandžali“, vertė jo poeziją. Prisidėjo leidžiant simbolistų leidinius „Severnye cvety“, „Vesy“; taip pat įvairius žurnalus ir laikraščius, almanachus, antologijas bei proginius rinkinius. Bendradarbiavo su rusų ir užsienio rašytojais bei teatralais.

J. Baltrušaičio poezijai rusų kalba būdinga amžinųjų būties tiesų, gyvenimo prasmės filosofiniai apmąstymai, elegiška rimtis; lietuvių kalba parašytuose kūriniuose – Lietuvos išlikimo tema, filosofinė refleksija ir alegorija jungiama su kaimo buities ir gamtos vaizdais. Poezijoje nemažai biblinių įvaizdžių, taip pat juntamas J. Baltrušaičio ryšys su Rytų filosofinėmis pasaulėžiūromis, akcentuojančiomis bendrumą ir slopinančiomis individualumo įtampą. Pačiam poetui aforistinis minties išbaigtumas, kuriuo pasižymi Rytų poezija, buvo meno viršūnė, kurios jis siekė, bandydamas sutalpinti visą eilėraštį į keturias eilutes. J. Baltrušaitis prisimenamas kaip žmogus ieškojęs dvasios atgaivos Rytų kultūros šaltiniuose ir į juos gilinęsis. J. Baltrušaičio kūryba turėjo įtakos lietuvių poetams, dalis jo poezijos yra išversta į anglų, italų, lenkų ir kitas kalbas.

Pirmojo pasaulinio karo ir 1917 m. revoliucijos Rusijoje metu įsitraukė į Nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto veiklą. Tarpukariu, tapęs Lietuvos diplomatu Maskvoje, išgelbėjo ne vieną žymų Rusijos meno, kultūros atstovą nuo sovietų teroro (J. Baltrušaitis išduodavo jiems Lietuvos Respublikos kelionės dokumentus – vizas, suteikiančias galimybę pasitraukti į Vakarus).

J. Baltrušaitis buvo įsitikinęs, kad Lietuvai svarbu ne tik palaikyti draugiškus santykius su kaimyninėmis valstybėmis, bet taip pat bendradarbiauti su tolimesnėmis, ypač Rytų, šalimis. Būdamas Lietuvos atstovu Turkijos ir Persijos kraštams, J. Baltrušaitis ne tik jose lankėsi, bet pasiekė ir konkrečių rezultatų – buvo užmegzti artimesni santykiai tarp Lietuvos ir šių valstybių.

Daugiau skaitykite:

Studijos
Bakalauras (Maskvos universitetas, Fizikos ir Matematikos fakultetas, 1893-1898)

Biografijos faktai
1873 m. gegužės 2 d. : gimė Paantvardyje (Jurbarko vlsč.).
1885–1893 m.: mokėsi Kauno gimnazijoje.
1893–1898 m.: studijavo Maskvos universito Fizikos ir Matematikos fakultete; taip pat lankė Istorijos ir Filologijos fakultetų paskaitas, mokėsi kalbų.
Nuo 1895 m.: pradėjo bendradarbiauti rusų literatūros žurnaluose.
1899 m.: su S. Poliakovu įkūrė leidyklą „Skorpion“. Išspausdinti pirmieji J. Baltrušaičio eilėraščiai rusų kalba.
1900–1914 m.: keliavo po Vakarų Europą.
1900–1920 m: dalyvavo rusų literatūriniame gyvenime bei Maskvos Lietuvių draugijos ir Nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto veikloje.
1911 m: išleista pirmoji poezijos knyga „Žemės laiptai“ (rusų k.).
1915–1917 m: su B. Sruoga ir M. Gorkiu rengė lietuvių literatūros bei lietuvių liaudies dainų rinkinius rusų kalba (išleisti nebuvo).
Po 1917 m. : trumpai vadovavo Maskvos rašytojų organizacijai.
1919 m.: tapo Visos Rusijos Rašytojų sąjungos pirmininku.
1920–1922 m.: Lietuvos specialiosios misijos vadovas Maskvoje.
1922–1939 m.: Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Sovietų Sąjungoje.
1927 m.: išleisti pirmieji eilėraščiai lietuvių kalba.
1932 m.: paskelbtas Kauno universiteto (dab. VDU) literatūros garbės daktaru.
1932–1939 m.: Lietuvos atstovas Turkijai (rezidavo Maskvoje).
1933–1939 m.: Lietuvos atstovas Persijai (rezidavo Maskvoje).
Nuo 1939 m.: Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje patarėjas.
1944 m. sausio 3 d.: mirė Paryžiuje, palaidotas Mon Ružo (Montrouge) kapinėse.

Monografijų sąrašas: Nėra

Sudarytų knygų sąrašas: Nėra

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top