Azijos studijos Lietuvoje
1903 - 1992

Lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. Lietuvos Azijos studijų istorijoje svarbus kaip vienas iš Tarpukario keliautojų, 1929-1936 m. lankęsis Afrikos ir Azijos šalyse: Egipte, Palestinoje, Sirijoje, Turkijoje, Irake, Irane, Afganistane, Indijoje. Domėjosi Indijos ir Lietuvos kultūriniais ryšiais, studijavo antropologiją Bombėjaus universitete, išmoko persų, sanskrito ir hindi kalbas. Kartu su mokslininku Aurelijumi Steinu dalyvavo antropologinėse ekspedicijose Himalajuose, Indijoje, Birmoje, Takla Makano dykumoje.

Savo kelionę apibendrino 8 knygų serijoje „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. Pirmieji du tomai išleisti jam grįžus į Kauną,1939 m. Deja, II pasaulinis karas sutrukdė išsipildyti šio XX amžiaus lietuvių keliautojo svajonei, o spaudai parengti trečiojo tomo rankraščiai buvo sunaikinti. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado galimybė išleisti buvusio Sovietų Sąjungos politinio kalinio knygas. Artėjant A. Poškos 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui, susibūrė keliautojo bičiuliai ir bendražygiai, siekiantys užbaigti jo pradėtus darbus. „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ serija buvo leidžiama 2002-2012 m.

Studijos
Bakalauras (Vytauto Didžiojo universitetas, Medicinos, 1926–1929)
Bakalauras (Antropologijos ir sanskrito studijos, Bombėjaus universitetas, 1931–1933)

Stažuotės
1933–1936: Antropologinės ekspedicijos po Pietryčių Aziją.. Lydėjo Oksfordo universiteto profesorių Aurelijų Steiną po Himalajus, Mianmarą, Takla Makano dykumą.

Biografijos faktai
1903 m. kovo 24 d.: Gimė Gripkelių kaime (Panevėžio apskritis).
1909-1921: Gyvena Papievių dvaro malūne, vėliau Kiemėnuose, Saločiuose. Domisi esperanto kalba, pradeda rašyti į spaudą
1921-1929: Gyvena Kaune, studijuoja VDU, keliauja motociklu po Lietuvą ir aplink Baltijos jūrą. Domisi esperanto kalba, susidomi antropologija.
1929-1936: Kartu su Matu Šalčiumi iškeliauja motociklu į Indiją. Kelionės metu aplanko Egiptą, Palestiną, Turkiją, Iraną. Irane keliautojų keliai išsiskiria. Pasiekęs Indiją, studijuoja Bombėjaus universitete, dalyvauja antropologinėse ekspedicijose. Vėliau per Iraną, Turkiją ir Bulgariją grįžta į Lietuvą.
1936-1939: Grįžęs į Kauną aktyviai dalyvauja esperantininkų veikloje, esperantininkų sąjungos pirmininkas. Bendradarbiavo leidiniuose „Akademikas“, „Lietuvos aidas“, „Trimitas“.
1939-1945: Persikėlęs į Vilnių, karo metais gelbėja bibliotekų knygas, padėjo gelbėti žydus, vėliau rūpinosi bibliotekų akūrimu.
1945-1959: Ištremtas į Komiją, vėliau į Kazachstaną, Kirgiziją. Tuo metu dirbo Vidurinės Azijos kraštotyros muziejuose, dalyvavo ekspedicijose, parašė knygą "Reqiem"
1959-1992: Grįžęs iš tremties gyveno Vilniuje, užsiėmė socialine veikla. 1960–1969 m. vadovavo Lietuvos esperantininkų klubui.
1992 m. spalio 16 d.: Mirė Vilniuje.

Pasikeitimai: 1998 m. (po mirties) suteiktas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius; 2001 m. (po mirties) suteiktas Pasaulio tautų teisuolio atminimo medalis

Monografijų sąrašas:

Sudarytų knygų sąrašas: Nėra

Straipsnių sąrašas

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top