Azijos studijos Lietuvoje
1886 - 1942

Valstybės veikėjas, teisininkas, filosofas, pedagogas, profesorius, LR ministras pirmininkas, Vasario 16-osios Akto signataras, daugelio mokslinių straipsnių autorius, įvairių leidinių iniciatorius. Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: filosofija, istorija, pedagogika, religija bei religijos istorija. Analizuodamas Vakarų filosofijos bei religijos istoriją P. Dovydaitis ieškojo analogijų su Rytų (daugiausia Artimųjų Rytų) kultūromis, lygino Vakarų ir Rytų tikėjimus, gilinosi į jų skirtumų priežastis, įtakos sritis.

P. Dovydaitis teigė, kad religija ir mokslas vienas kitą papildo ir įprasmina. Religiją laikė viena pagrindinių kultūros dalių ir pritarė minčiai, kad egzistuoja tautinė filosofija. P. Dovydaitis publikavo daugybę straipsnių ir studijų religijos, religijų istorijos, hagiografijos, filosofijos, kultūros istorijos ir pedagogikos temomis. Įkūrus Lietuvos universitetą (dab. VDU) P. Dovydaitis dėstė religijų istoriją, senovės ir viduramžių filosofijos istoriją, istorijos filosofiją, senovės istoriją, pedagogikos istoriją, pedagogiką. Įkūrė kelias katalikiškas organizacijas: pavasarininkų, ateitininkų, katalikių studenčių.

P.Dovydaitis savo leistuose ir redaguotuose žurnaluose „Kosmos“ (gamtos mokslų), „Logos“ (filosofijos) ir „Soter“ (teologijos) publikavo lietuvių mokslininkų, savo paties bei verstus užsienio autorių straipsnius. Žurnaluose nagrinėtos įvairios temos, dalis jų buvo susijusios su Azija, pavyzdžiui: Babelio bokštas, Gilgamešo kova su Humbaba, semitų, babiloniečių, izraelitų tikėjimai, šumerų-akadų paralelės su bibline priešistore, krikščioniškųjų apokrifų autorių pakeičiami egiptiečių legendų motyvai, prieš milijonus metų išnykusi Azijos gyvūnija ir pan. Nagrinėti Senojo ir iš dalies Naujoje Testamento religijos santykiai su Artimųjų Rytų senovės religijomis (įskaitant Indiją, pvz., P. Dovydaičio straipsnis „Krikščionybė ir budizmas“). Rašydamas apie istorijos filosofiją P. Dovydaitis trumpai aptaria ir babiloniečių, indų bei persų istorijos filosofiją. Vieno reikšmingiausių savo darbų „Iš mūsų pasaulėvaizdžio istorijos“ pradžioje P. Dovydaitis apžvelgia senųjų kinų, indų, persų, egiptiečių ir babiloniečių pasaulio vaizdavimą, vėliau pereidamas prie Biblijos pasaulėvaizdžio ir toliau susitelkdamas ties Europa. Be viso to, P. Dovydaitis buvo parengęs apie 130 asmenų, susijusių su religijos mokslu bei istorija, aprašymus (jų tarpe orientalistai, semitologai, asiriologai, egiptologai, indologai, sinologai ir kt.). „Lietuviškojoje enciklopedijoje“ be religijos ir filosofijos temų P. Dovydaitis aprašė ir arabų mokslą.

Daugiau skaitykite:

Studijos
Bakalauras (Maskvos universitetas, Teisės fakultetas, 1908-1912)
Bakalauras (Maskvos universitetas, Istorijos-filosofijos fakultetas , 1912-1913, studijos nutrauktos.)

Biografijos faktai
1886 m. gruodžio 2 d.: gimė Runkiuose (Višakio Rūdos vslč.).
1904 m.: įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, iš kurios 1905 m. buvo pašalintas.
1908 m.: Marijampolėje eksternu išlaikė gimnazijos baigimo egzaminus.
1911 m. : pradėjo leisti žurnalo „Draugija“ priedą „Ateitis“.
1913-1915 m.: redagavo dienraštį „Viltis“.
1916-1922 m.: „Saulės“ (vėliau Kauno I valstybinės) gimnazijos direktorius.
1917 m.: Vilniaus konferencijoje išrinktas Lietuvos Tarybos nariu.
1918 m. vasario 16 d.: pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1918 m.: tapo žurnalo „Lietuvos mokykla“ redaktoriumi.
1919 m. kovo 9 (12) d.–balandžio 12 d.: Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas.
1920-1922 m.: dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune.
1920-1940 m.: leido ir redagavo žurnalą „Kosmos“.
1920-1924 m.: vadovavo Lietuvos katalikų mokytojų sąjungai.
1921 m.: pradėjo leisti „Naujosios vaidilutės“ žurnalą (redaktorius iki 1940 m.).
1921-1938 m.: žurnalo „Logos“ redaktorius.
1921-1927 m.: vadovavo ateitininkams.
1922-1940 m.: dėstė VDU (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas), Religijų istorijos katedros vedėjas; universiteto Senato sekretorius; Teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius.
1922-1940 m.: Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) Centro valdybos vicepirmininkas.
1924-1930 m.: žurnalo „Soter“ redaktorius.
1927 m.: suteiktas profesoriaus vardas.
1928-1940 m.: Lietuvos darbo federacijos vadovas.
1929-1940 m.: savaitraščio „Darbininkas“ redaktorius.
1931-1937 m.: Katalikų veikimo centro vicepirmininkas.
1931-1940 m.: „Lietuviškosios enciklopedijos“ viceredaktorius.
1932 m.: trims mėnesiams uždarytas į kalėjimą dėl valdžios kritikos.
1933 m.: Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas.
1935 m.: suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis už mokslinį darbą.
1940 m.: atleistas iš VDU, uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą.
1941 m. birželio 14 d.: suimtas NKVD ir vėliau ištremtas į Rusiją prie Uralo.
1942 m. liepos mėn.: uždarytas į Sverdlovsko kalėjimą.
1942 m. lapkričio 4 d: nuteistas ir sušaudytas Sverdlovske (dab. Jekaterinburgas). Palaidojimo vieta nežinoma.
2000 m. gegužės 7 d.: popiežiaus paskelbtas kankiniu.
2007 m.: P. Dovydaičiui ir dar dviems Vasario 16–osios Nepriklausomybės Akto signatarams – K. Bizauskui ir V. Mironui – atidengtas kenotafas Rasų kapinėse, Vilniuje.

Monografijų sąrašas: Nėra

Sudarytų knygų sąrašas: Nėra

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top