Azijos studijos Lietuvoje

Artimieji ir Vidurinieji Rytai

Rikiavimas pagal:

Abramavičius, Marius

1965

slapyvardis Neboisia – dailininkas, poetas, fotografas, keliautojas, rašytojas, skulptorius, video menininkas, aitvarų meistras ir Užupio Respublikos diplomatas. Šiuo metu Užupio ambasadorius Persijoje (Irane) ir Santus Spiritus, 13 metų atidirbęs Užupio ambasadorium Tibete.

1991 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 2007–2008 m. vadovavo Užupio meno inkubatoriui. Lietuvos fotomeninikų sąjungos narys.
Lankėsi Japonijoje, Tibete, Irane, Indijoje, Nepale, Tailande, Kurilų salose, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Turkijoje, Maroke, Kuboje ir Gruzijoje. Jo parašytos knygos: „Klajūno užrašai. Gruzija“ ir „Iranas- kita Mėnulio pusė“

Andrijauskas, Antanas

1948

Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas-ekspertas, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto ir Vilniaus dailės akademijos profesorius.

Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys – filosofijos istorija, estetika, meno filosofija, orientalistika, menotyra, civilizacijų studijos. Išleido – 16 monografijų, 45 studijas, sudarė 29 knygas ir paskelbė per 600 mokslo darbų įvairiomis kalbomis. Plačiau

Aris, Konstantinas

1874 - 1941

Lietuvių keliautojas, entomologas, verslininkas. Azijos studijoms svarbus savo rengtomis ekspedicijomis į Vidurinę Aziją, Pamyrą, Afganistaną, Persiją ir kt. Ekspedicijų metu (1897 – 1909 m.) K. Aris tyrė šių kraštų gamtą, surinko įvairių gyvūnų (daugiausia roplių ir vabzdžių) kolekcijų, fotografavo, rašė dienoraščius.

Dvi savo ekspedicijas K. Aris aprašė knygoje „Mano ekspedicija į Vidurinę Aziją” (t. 1-2, 1933–1934). Šiame leidinyje pateikiama daug ir išsamios informacijos apie kalnų kraštus, ypač apie Pamyrą. K. Aris aprašė Bucharos, Samarkando XIX a. pab. – XX a. pr. gyventojų papročius, verslus, pateikė gausių istorinių, ypač etnografinių, žinių, aprašė istorijos, architektūros paminklus. Išlikę vertingi jo kelionių dienoraščiai. Plačiau

Baltrušaitis, Jurgis

1873 - 1944

Poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas. Vienas žymiausių rusų ir lietuvių simbolistų, mokėjęs ne tik rusų ir lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, švedų, norvegų, danų, italų bei prancūzų kalbas. Į rusų kalbą išvertė nemažai garsių užsienio rašytojų – H. Ibseno, O. Wilde‘o, A. Strindbergo, G. Byrono ir kitų – kūrinių. Taip pat spaudai parengė Nobelio premijos laureato indų poeto Rabindranato Tagorės poemą „Gitandžali“, vertė jo poeziją. Prisidėjo leidžiant simbolistų leidinius „Severnye cvety“, „Vesy“; taip pat įvairius žurnalus ir laikraščius, almanachus, antologijas bei proginius rinkinius. Bendradarbiavo su rusų ir užsienio rašytojais bei teatralais.

J. Baltrušaičio poezijai rusų kalba būdinga amžinųjų būties tiesų, gyvenimo prasmės filosofiniai apmąstymai, elegiška Plačiau

Dovydaitis, Pranas

1886 - 1942

Valstybės veikėjas, teisininkas, filosofas, pedagogas, profesorius, LR ministras pirmininkas, Vasario 16-osios Akto signataras, daugelio mokslinių straipsnių autorius, įvairių leidinių iniciatorius. Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: filosofija, istorija, pedagogika, religija bei religijos istorija. Analizuodamas Vakarų filosofijos bei religijos istoriją P. Dovydaitis ieškojo analogijų su Rytų (daugiausia Artimųjų Rytų) kultūromis, lygino Vakarų ir Rytų tikėjimus, gilinosi į jų skirtumų priežastis, įtakos sritis.

P. Dovydaitis teigė, kad religija ir mokslas vienas kitą papildo ir įprasmina. Religiją laikė viena pagrindinių kultūros dalių ir pritarė minčiai, kad egzistuoja tautinė filosofija. P. Dovydaitis publikavo daugybę straipsnių ir studijų religijos, religijų Plačiau

Kobeckaitė, Halina

1939

Lietuvos diplomatė, ambasadorė (pirmoji moteris iš Lietuvos, pradėjusi ambasadorės karjerą), karaimikos tyrėja ir saugotoja, tolerancijos ir pagarbos įvairių Lietuvoje gyvenančių tautybių žmonėms puoselėtoja, Tautybių departamento generalinė direktorė, vertėja iš azerbaidžaniečių, rusų, lenkų, kazachų, turkmėnų, uzbekų, tiurkų kalbų, buvusio Prezidento Valdo Adamkaus patarėja. Plačiau

Neimantas, Romualdas

1939 - 2009

Romualdas Neimantas buvo Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas, orientalistas, istorijos mokslų daktaras, parašęs daugiau nei 30 knygų apie Rytų šalis.

Pagrindinė mokslo tyrimų tema – Lietuvos ir Rytų šalių kultūrų ryšiai ir sąveikos. Apie tai įvairiuose leidiniuose paskelbė nemažai publikacijų, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse.

Pakštas, Kazys

1893 - 1960

Lietuvių keliautojas, geografas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. Mokslo interesais daug keliavo: pabuvojęs beveik visose Europos šalyse, apkeliavo Afriką, Š. Ameriką, taip pat Braziliją, SSRS, lankėsi Palestinoje, Izraelyje. K. Pakštas stebėjo ir analizavo Lietuvos klimatą, pradėjo sistemingus ežerų tyrimus. Jis buvo vienas aktyviausių įvairių visuomeninių organizacijų steigėjų, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose ir politiniuose kongresuose, daug rašė į lietuvišką spaudą. Taip pat K. Pakštas yra pašaipiai vertinamos “atsarginės Lietuvos” idėjos – planingai kolonizuoti Angolą (vėliau Hondūrą) – autorius.

Azijos studijoms jis svarbus kelių Artimųjų Rytų šalių aprašymais savo knygoje „Aplink Afriką“. Šioje knygoje autorius Plačiau

Poška, Antanas

1903 - 1992

Lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. Lietuvos Azijos studijų istorijoje svarbus kaip vienas iš Tarpukario keliautojų, 1929-1936 m. lankęsis Afrikos ir Azijos šalyse: Egipte, Palestinoje, Sirijoje, Turkijoje, Irake, Irane, Afganistane, Indijoje. Domėjosi Indijos ir Lietuvos kultūriniais ryšiais, studijavo antropologiją Bombėjaus universitete, išmoko persų, sanskrito ir hindi kalbas. Kartu su mokslininku Aurelijumi Steinu dalyvavo antropologinėse ekspedicijose Himalajuose, Indijoje, Birmoje, Takla Makano dykumoje. Plačiau

Račius, Egdūnas

1973

Egdūnas Račius yra Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesorius, religijotyrininkas, turintis daugelio metų mokslinės veiklos patirtį islamo ir musulmonų kultūrų studijų srityje.

E. Račiaus mokslinių interesų kryptys – Europos musulmonų bendruomenės, musulmonų revaivalistiniai sąjūdžiai, socio-politiniai procesai Vidurio Rytuose. Mokslininkas yra nuodugniai ištyrinėjęs islamą išpažįstančias valstybes, musulmonų bendruomenes Europoje, nuolat rengia tarptautinio masto mokslinius darbus, projektus šiomis temomis.

Profesorius yra pelnęs „Fulbright“ ir kitas stipendijas JAV, Suomijos, Danijos ir kitų šalių mokslo institucijose. Jis yra vienas iš mokslinio žurnalo \“Journal of Muslims in Europe\“ bei metraščio \“Yearbook of Muslims in Europe\“ redaktorių.

Array Pages (999999): [1] 2 3 » ... Last »
Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top