Mokslo darbuotoja, buvusi M. Romerio universiteto Azijos centro vadovė. Pagrindiniai moksliniai interesai: diskurso analizė, semiotika, informacijos ir komunikacijos mokslai, Japonijos įvaizdis Europoje (Prancūzijoje ir Lietuvoje), Prancūzijos įvaizdis, mada, tarptautinė komunikacija, stereotipai, masinių informacijos priemonių studijos. Europos Japonijos studijų asociacijos (EAJS) narė (nuo 2010).

Dėstė japonų kalbą ir šiuolaikinę Japonijos kultūrą (magistro programa) Vytauto Didžiojo universitete. Taip pat dėstė japonų kalbą Vilniaus universiteto Orientalistikos centre ir Vilniaus pedagoginiame universitete.

Plačiau

slapyvardis Neboisia – dailininkas, poetas, fotografas, keliautojas, rašytojas, skulptorius, video menininkas, aitvarų meistras ir Užupio Respublikos diplomatas. Šiuo metu Užupio ambasadorius Persijoje (Irane) ir Santus Spiritus, 13 metų atidirbęs Užupio ambasadorium Tibete.

1991 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 2007–2008 m. vadovavo Užupio meno inkubatoriui. Lietuvos fotomeninikų sąjungos narys.
Lankėsi Japonijoje, Tibete, Irane, Indijoje, Nepale, Tailande, Kurilų salose, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Turkijoje, Maroke, Kuboje ir Gruzijoje. Jo parašytos knygos: „Klajūno užrašai. Gruzija“ ir „Iranas- kita Mėnulio pusė“

Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas-ekspertas, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto ir Vilniaus dailės akademijos profesorius.

Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys – filosofijos istorija, estetika, meno filosofija, orientalistika, menotyra, civilizacijų studijos. Išleido – 16 monografijų, 45 studijas, sudarė 29 knygas ir paskelbė per 600 mokslo darbų įvairiomis kalbomis. Plačiau

Lietuvių keliautojas, entomologas, verslininkas. Azijos studijoms svarbus savo rengtomis ekspedicijomis į Vidurinę Aziją, Pamyrą, Afganistaną, Persiją ir kt. Ekspedicijų metu (1897 – 1909 m.) K. Aris tyrė šių kraštų gamtą, surinko įvairių gyvūnų (daugiausia roplių ir vabzdžių) kolekcijų, fotografavo, rašė dienoraščius.

Dvi savo ekspedicijas K. Aris aprašė knygoje „Mano ekspedicija į Vidurinę Aziją” (t. 1-2, 1933–1934). Šiame leidinyje pateikiama daug ir išsamios informacijos apie kalnų kraštus, ypač apie Pamyrą. K. Aris aprašė Bucharos, Samarkando XIX a. pab. – XX a. pr. gyventojų papročius, verslus, pateikė gausių istorinių, ypač etnografinių, žinių, aprašė istorijos, architektūros paminklus. Išlikę vertingi jo kelionių dienoraščiai. Plačiau

Poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas. Vienas žymiausių rusų ir lietuvių simbolistų, mokėjęs ne tik rusų ir lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, švedų, norvegų, danų, italų bei prancūzų kalbas. Į rusų kalbą išvertė nemažai garsių užsienio rašytojų – H. Ibseno, O. Wilde‘o, A. Strindbergo, G. Byrono ir kitų – kūrinių. Taip pat spaudai parengė Nobelio premijos laureato indų poeto Rabindranato Tagorės poemą „Gitandžali“, vertė jo poeziją. Prisidėjo leidžiant simbolistų leidinius „Severnye cvety“, „Vesy“; taip pat įvairius žurnalus ir laikraščius, almanachus, antologijas bei proginius rinkinius. Bendradarbiavo su rusų ir užsienio rašytojais bei teatralais.

J. Baltrušaičio poezijai rusų kalba būdinga amžinųjų būties tiesų, gyvenimo prasmės filosofiniai apmąstymai, elegiška Plačiau

Agnė Budriūnaitė (1973 – 2015) –  Vytauto Didžiojo filosofijos katedros docentė, filosofijos mokslų daktarė. Ne vienos monografijos ir daugybės mokslinių straipsnių autorė. Taip pat ši moteris buvo tarpdisciplininių konferencijų organizatorė ir  mokslinių projektų iniciatorė. Nuo 2005 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos katedroje ir dirbo VDU Azijos studijų centro vyresniąja mokslo darbuotoja. A. Budriūnaitės tyrimų skritys buvo  Rytų (ypač daoizmo) filosofija, religijos filosofija, klasikinis ir modernusis misticizmas, religinis sinkretizmas, komparatyvizmas.

Valstybės veikėjas, teisininkas, filosofas, pedagogas, profesorius, LR ministras pirmininkas, Vasario 16-osios Akto signataras, daugelio mokslinių straipsnių autorius, įvairių leidinių iniciatorius. Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: filosofija, istorija, pedagogika, religija bei religijos istorija. Analizuodamas Vakarų filosofijos bei religijos istoriją P. Dovydaitis ieškojo analogijų su Rytų (daugiausia Artimųjų Rytų) kultūromis, lygino Vakarų ir Rytų tikėjimus, gilinosi į jų skirtumų priežastis, įtakos sritis.

P. Dovydaitis teigė, kad religija ir mokslas vienas kitą papildo ir įprasmina. Religiją laikė viena pagrindinių kultūros dalių ir pritarė minčiai, kad egzistuoja tautinė filosofija. P. Dovydaitis publikavo daugybę straipsnių ir studijų religijos, religijų Plačiau

Menininkas, mokslininkas, penkioliktos LR vyriausybės Kultūros ministras (nuo 2010). Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties Japonijos meno istorija, grafika. Japonų meno motyvus naudoja savo kūryboje.

Lietuvos Nacionalinės Bolonijos proceso grupės narys (pirmininkas 2004-2008), Europos japonologų asociacijos (EAJS) narys, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos filosofų draugijos narys, žurnalo Acta Orientalia Vilnensia redkolegijos narys.

Plačiau

Poetė, esė autorė ir dramaturgė respublikinio jaunųjų filologų konkurso ir Prano Lemberto konkurso laureatė. 2003 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, mokėsi Kauno meninės fotografijos mokykloje. Spausdina kultūros kritikos publikacijas respublikinėje spaudoje. Buvusi „psichių avangardisčių“ muzikos grupės SUGYVULINOS LATAKAMS lyderė „Juoda Juoda”. Poetės 2012 m. debiutinė knyga „Pekino dienoraščiai“ kurioje autorė aprašo savo studijų Kinijoje įspūdžius sulaukė didžiulės sekmės Lietuvoje. Ji 2012 m. buvo įtraukta į metų knygos nominantų sąrašą (suaugusiųjų kategorijoje) ir  į Lietuvos kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

Kūryba yra išversta į anglų, vokiečių, prancūzų, latvių, rusų ir kinų kalbas, spektaklis rodytas įvairiuose tarptautiniuose teatro ir muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Niujorke, Šanchajuje, Rygoje, Maskvoje.

rašytoja, dailininkė, keliautoja, nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatė. Žymiausi Jurgos Ivanauskaitės romanai: Sapnų nublokšti,  Placebas, eseistikos knyga Kelionių alchemija, ir kt.

Jurga Ivanauskaitė gimė 1961 m. lapkričio 14 d. Vilniuje. Vilniaus dailės akademijoje baigė grafikos studijas. 1985 m. pasirodė pirmasis J. Ivanauskaitės novelių rinkinys Pakalnučių metai,  o romanas Ragana ir lietus tapo skandalingiausiu rašytojos kūriniu, išverstu net į 9 užsienio kalbas. Jurga Ivanauskaitė keliavo po Tibetą, šiaurės Indiją, Nepalą. Šiaurės Indijos Dharamsalos mieste studijavo Tibeto budizmą, rinko medžiagą apie Tibeto kultūrą, papročius, religiją bei budizmo filosofiją. Siekė atrasti dvasinę ramybę. Plačiau