Azijos studijos Lietuvoje
Rikiavimas pagal:

Mironas, Ričardas

1908 - 1979

Pedagogas, kalbininkas, vertėjas, boksininkas. Buvo atsidavęs filologijai, poliglotas. Mokėjo apie 30 kalbų. Domėjosi senosioms kalboms, mokėjo sanskritą, oriją, lotynų, senąją graikų kalbas. Taip pat mokėjo prancūzų kalbą. Indija ir jos kalbos buvo dar viena aistra, jis sugebėdavo įžiebti susidomėjimą ne vienam savo studentui plačiau domėtis sanskritu, vėliau ir hindi kalba, kurią mokėsi savarankiškai ir subūrė nedidelę grupę mokinių. Rašė įvairius Plačiau

Neimantas, Romualdas

1939 - 2009

Romualdas Neimantas buvo Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas, orientalistas, istorijos mokslų daktaras, parašęs daugiau nei 30 knygų apie Rytų šalis.

Pagrindinė mokslo tyrimų tema – Lietuvos ir Rytų šalių kultūrų ryšiai ir sąveikos. Apie tai įvairiuose leidiniuose paskelbė nemažai publikacijų, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse.

Poška, Antanas

1903 - 1992

Lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. Lietuvos Azijos studijų istorijoje svarbus kaip vienas iš Tarpukario keliautojų, 1929-1936 m. lankęsis Afrikos ir Azijos šalyse: Egipte, Palestinoje, Sirijoje, Turkijoje, Irake, Irane, Afganistane, Indijoje. Domėjosi Indijos ir Lietuvos kultūriniais ryšiais, studijavo antropologiją Bombėjaus universitete, išmoko persų, sanskrito ir hindi kalbas. Kartu su mokslininku Aurelijumi Steinu dalyvavo antropologinėse ekspedicijose Himalajuose, Indijoje, Birmoje, Takla Makano dykumoje. Plačiau

Prazauskas, Algimantas

1941 - 2007

orientalistas, istorikas, politologas, habilituotas daktaras (socialiniai mokslai, politologija), dr. (humanitariniai mokslai, istorija), Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Politologijos katedros profesorius (nuo 1998 m.), Azijos studijų centro vadovas (nuo 2001-2007 m.).

Mokslinių interesų kryptys: tarptautiniai santykiai, etniniai konfliktai, etniškumas, nacionalizmas. Ypač domėjosi Pietų Azijos regionu (Indija, Butanu, Nepalu), vėlesniuoju laikotarpiu koncentravosi ir ties etnopolitiniais procesais TSRS ir pokomunistinėje erdvėje. Tyrimų tematika išleido 12 knygų, paskelbė daugiau nei 100 mokslinių publikacijų. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose TSRS, Indijoje, JAV, Vokietijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Estijoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Išleisti moksliniai straipsniai Rusijoje, D.Britanijoje, JAV, Indijoje, Izraelyje. Plačiau

Račius, Egdūnas

1973

Egdūnas Račius yra Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesorius, religijotyrininkas, turintis daugelio metų mokslinės veiklos patirtį islamo ir musulmonų kultūrų studijų srityje.

E. Račiaus mokslinių interesų kryptys – Europos musulmonų bendruomenės, musulmonų revaivalistiniai sąjūdžiai, socio-politiniai procesai Vidurio Rytuose. Mokslininkas yra nuodugniai ištyrinėjęs islamą išpažįstančias valstybes, musulmonų bendruomenes Europoje, nuolat rengia tarptautinio masto mokslinius darbus, projektus šiomis temomis.

Profesorius yra pelnęs „Fulbright“ ir kitas stipendijas JAV, Suomijos, Danijos ir kitų šalių mokslo institucijose. Jis yra vienas iš mokslinio žurnalo \“Journal of Muslims in Europe\“ bei metraščio \“Yearbook of Muslims in Europe\“ redaktorių.

Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija

1885 - 1941

Mokslininkė, pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė. Pati išmoko skaityti Egipto hieroglifus, išvertė kelioliką raštų, kurie saugomi Mykolo Žilinsko galerijoje Kaune. Svarbias senovės Egipto vertybes pirko už asmenines lėšas, todėl Lietuvoje pati kuravo ir globojo savo ekspoziciją, kurią vadino „Egipto skyriumi“. Jos nuopelnas, kad Egiptu susidomėjo žymus keliautojas Matas Šalčius (1890 – 1940).

Šalčius, Matas

1890 - 1940

Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas. Azijos studijų srityje žinomas kaip vienas iš Tarpukario keliautojų. 1929 m. lapkričio 20 d. su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška leidosi į kelionę Indijon. Keliautojai aplankė Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus, Iraną. Iš Teherano, palikęs sergantį A. Pošką, toliau vienas keliavo po Indiją (susitiko su Mahatma Gandžiu, R. Tagore), Pietryčių Aziją, japonų užkariautą Kiniją, Filipinus. Grįžęs į Lietuvą 1933 m., keliautojas rengė paskaitas, išleido 6 knygų seriją „Svečiuose pas 40 tautų“. Savo knygų serijoje Matas Šalčius pasakoja, lyg kelionėje būtų keliavęs vienas. Serija perleista kaip viena knyga 1989 m.

Švambarytė, Dalia

Viena pirmųjų profesionalių Lietuvos japonologių. Sankt Peterburgo universitete įgijusi japonų filologijos specialybę 1992 m. pradėjo dėstyti japonų kalbą Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, šiuo metu yra centro docentė. Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties klasikine kinų ir japonų literatūra, kalbotyra, kalbų dėstymu, literatūros vertimais. Ypatingai domisi Kinijos kultūrinėmis įtakomis japonų literatūrai, japonų ir okeanijos mitologija. 2002 m. išleido pirmąjį japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodyną, 2011 m. – knygą Intertekstualumas klasikinėje Japonų literatūroje. Atliko įvairių tekstų iš japonų, senosios kinų ir klasikinės japonų kalbų vertimus.

Plačiau

Tilmantaitė, Berta

1986

Lietuvių multimedijos žurnalistė, fotografė, profesionali nardytoja, rašytoja, operatorė, dėstytoja bei keliautoja. Berta yra žinoma kaip fotografė-keliautoja, apkeliavus daugybę šalių ir parodžius jas iš meniškos kultūrinės pusės savo fotografijose. Jos darbais puikuojasi Taivanas, Kinija, Indija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV. Ji taip pat pirmoji lietuvė, kurios fotografijos buvo publikuotos populiariajame žurnale „National Geographic“.

Berta skina laurus įvairiausiuose fotografijos konkursuose skirtingose pasaulio šalyse. Jos darbai prizines vietas užėmė Rusijoje, Britanijoje, Čekijos respublikoje, JAE, Italijoje, Kinijoje ir Lietuvoje.

Zykas, Aurelijus

1978

VDU Azijos studijų centro vadovas, Kultūrų studijų katedros dėstytojas. Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties pokarinės Japonijos socialiniais procesais, politika ir tarptautiniais santykiais. Didžiausią dėmesį skiria Japonijos viešosios diplomatijos raidos, Japonijos įvaizdžio konstravimo, etninės tapatybės konstravimo klausimams.

2016 m. sudarė pirmąjį japonų-lietuvių kalbų žodyną, 2011 m. apgynė disertaciją Japonijos viešosios diplomatijos tematika, kelių populiarių knygų apie Rytų Azijos šalis autorius. Dėstė bei atliko tyrimus Lietuvos, Japonijos, Austrijos, Suomijos, Taivano, Pietų Korėjos universitetuose Plačiau

12
Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top