Mokslo darbuotoja, buvusi M. Romerio universiteto Azijos centro vadovė. Pagrindiniai moksliniai interesai: diskurso analizė, semiotika, informacijos ir komunikacijos mokslai, Japonijos įvaizdis Europoje (Prancūzijoje ir Lietuvoje), Prancūzijos įvaizdis, mada, tarptautinė komunikacija, stereotipai, masinių informacijos priemonių studijos. Europos Japonijos studijų asociacijos (EAJS) narė (nuo 2010).

Dėstė japonų kalbą ir šiuolaikinę Japonijos kultūrą (magistro programa) Vytauto Didžiojo universitete. Taip pat dėstė japonų kalbą Vilniaus universiteto Orientalistikos centre ir Vilniaus pedagoginiame universitete.

Plačiau

Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas-ekspertas, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto ir Vilniaus dailės akademijos profesorius.

Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys – filosofijos istorija, estetika, meno filosofija, orientalistika, menotyra, civilizacijų studijos. Išleido – 16 monografijų, 45 studijas, sudarė 29 knygas ir paskelbė per 600 mokslo darbų įvairiomis kalbomis. Plačiau

Agnė Budriūnaitė (1973 – 2015) –  Vytauto Didžiojo filosofijos katedros docentė, filosofijos mokslų daktarė. Ne vienos monografijos ir daugybės mokslinių straipsnių autorė. Taip pat ši moteris buvo tarpdisciplininių konferencijų organizatorė ir  mokslinių projektų iniciatorė. Nuo 2005 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos katedroje ir dirbo VDU Azijos studijų centro vyresniąja mokslo darbuotoja. A. Budriūnaitės tyrimų skritys buvo  Rytų (ypač daoizmo) filosofija, religijos filosofija, klasikinis ir modernusis misticizmas, religinis sinkretizmas, komparatyvizmas.

Menininkas, mokslininkas, penkioliktos LR vyriausybės Kultūros ministras (nuo 2010). Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties Japonijos meno istorija, grafika. Japonų meno motyvus naudoja savo kūryboje.

Lietuvos Nacionalinės Bolonijos proceso grupės narys (pirmininkas 2004-2008), Europos japonologų asociacijos (EAJS) narys, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos filosofų draugijos narys, žurnalo Acta Orientalia Vilnensia redkolegijos narys.

Plačiau

Poetė, esė autorė ir dramaturgė respublikinio jaunųjų filologų konkurso ir Prano Lemberto konkurso laureatė. 2003 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, mokėsi Kauno meninės fotografijos mokykloje. Spausdina kultūros kritikos publikacijas respublikinėje spaudoje. Buvusi „psichių avangardisčių“ muzikos grupės SUGYVULINOS LATAKAMS lyderė „Juoda Juoda”. Poetės 2012 m. debiutinė knyga „Pekino dienoraščiai“ kurioje autorė aprašo savo studijų Kinijoje įspūdžius sulaukė didžiulės sekmės Lietuvoje. Ji 2012 m. buvo įtraukta į metų knygos nominantų sąrašą (suaugusiųjų kategorijoje) ir  į Lietuvos kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

Kūryba yra išversta į anglų, vokiečių, prancūzų, latvių, rusų ir kinų kalbas, spektaklis rodytas įvairiuose tarptautiniuose teatro ir muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Niujorke, Šanchajuje, Rygoje, Maskvoje.

Tikroji pavardė – Tumasonis. Steponas Kairys buvo vienas iškiliausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos politikų, vienas iš Socialdemokratų partijos įkūrėjų, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras. XX a. pradžioje gyvendamas Sankt Peterburge, jis labai domėjosi Japonija, kuri ką tik buvo laimėjusi Rusijos-Japonijos karą, žavėjosi tautos atstovų drąsa, gerai sutvarkyta visuomene. Daugiau nei prieš šimtmetį 1906 m. grįžęs į Lietuvą, pasivadinęs Dėdės slapyvardžiu  parašė tris pažintines knygeles apie Japoniją: „Japonija seniau ir dabar“, „Kaip japonai gyvena dabar“, „Japonų konstitucija“.

Plačiau

Romualdas Neimantas buvo Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas, orientalistas, istorijos mokslų daktaras, parašęs daugiau nei 30 knygų apie Rytų šalis.

Pagrindinė mokslo tyrimų tema – Lietuvos ir Rytų šalių kultūrų ryšiai ir sąveikos. Apie tai įvairiuose leidiniuose paskelbė nemažai publikacijų, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse.

Japonologas, etnografas, tremtinys, lietuvių etninės kultūros populiarintojas, vienas žinomiausių ainų tyrinėtojų. Garsėjo humanizmu, tolerancija ir meile visų skirtingų kultūrų ir tautybių atstovams. Pirmasis sudarė ainų, orokų ir nivchių kalbų žodynus, aprašė jų kultūrą.

Studijuodamas Sankt Peterburge dalyvavo organizacijos „Narodnaja volia“ (Tautos valia), ketinusios nužudyti carą Aleksandrą III, veikloje, pats gerai nesuprasdamas jų tikrųjų ketinumų ir planų rimtumo. Už šią veiklą buvo išsiųstas 15 metų katorgos į Sachaliną. Plačiau

Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas. Azijos studijų srityje žinomas kaip vienas iš Tarpukario keliautojų. 1929 m. lapkričio 20 d. su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška leidosi į kelionę Indijon. Keliautojai aplankė Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus, Iraną. Iš Teherano, palikęs sergantį A. Pošką, toliau vienas keliavo po Indiją (susitiko su Mahatma Gandžiu, R. Tagore), Pietryčių Aziją, japonų užkariautą Kiniją, Filipinus. Grįžęs į Lietuvą 1933 m., keliautojas rengė paskaitas, išleido 6 knygų seriją „Svečiuose pas 40 tautų“. Savo knygų serijoje Matas Šalčius pasakoja, lyg kelionėje būtų keliavęs vienas. Serija perleista kaip viena knyga 1989 m.

Viena pirmųjų profesionalių Lietuvos japonologių. Sankt Peterburgo universitete įgijusi japonų filologijos specialybę 1992 m. pradėjo dėstyti japonų kalbą Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, šiuo metu yra centro docentė. Pagrindiniai moksliniai interesai koncentruojasi ties klasikine kinų ir japonų literatūra, kalbotyra, kalbų dėstymu, literatūros vertimais. Ypatingai domisi Kinijos kultūrinėmis įtakomis japonų literatūrai, japonų ir okeanijos mitologija. 2002 m. išleido pirmąjį japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodyną, 2011 m. – knygą Intertekstualumas klasikinėje Japonų literatūroje. Atliko įvairių tekstų iš japonų, senosios kinų ir klasikinės japonų kalbų vertimus.

Plačiau