Azijos studijos Lietuvoje
1866 - 1918

Japonologas, etnografas, tremtinys, lietuvių etninės kultūros populiarintojas, vienas žinomiausių ainų tyrinėtojų. Garsėjo humanizmu, tolerancija ir meile visų skirtingų kultūrų ir tautybių atstovams. Pirmasis sudarė ainų, orokų ir nivchių kalbų žodynus, aprašė jų kultūrą.

Studijuodamas Sankt Peterburge dalyvavo organizacijos „Narodnaja volia“ (Tautos valia), ketinusios nužudyti carą Aleksandrą III, veikloje, pats gerai nesuprasdamas jų tikrųjų ketinumų ir planų rimtumo. Už šią veiklą buvo išsiųstas 15 metų katorgos į Sachaliną.

Tremtyje susidomėjo vietinių tautų kultūra. Kaip savamokslis mokslininkas B. Pilsudskis tyrinėjo nykstančių genčių – ainų, nivchių (gilakų) ir orokų – gyvenimą, kalbą, papročius, dvasinę kultūrą ir tradicijas. Jis rinko jų folklorą – užrašinėjo epus, legendas, sakmes, pasakas; sudarinėjo žodynus. Gyvendamas kartu su vietiniais čiabuviais B. Pilsudskis išmoko ainų kalbą, steigė mokyklas jų vaikams, rengė toms mokykloms mokytojus iš vietos gyventojų tarpo, atidarė biblioteką. Jis gynė ainų teisę į savarankiškumą, į savitos nacionalinės kultūros išlaikymą. B. Pilsudskio žmona taip pat buvo ainių tautos atstovė, su kuria jis turėjo du vaikus. Jų palikuonys vis dar gyvena Japonijoje.

Grįžęs iš tremties B. Pilsudskis tyrinėjo Tatrų kalnų regiono folklorą, įkūrė Etnologijos tyrimų skyrių prie Tatrų draugijos, prisidėjo prie Tatrų Tyto Chalubinskio muziejaus Zakopanėje kūrimo. Gyvendamas Zakopanėje rašė daug straipsnių, kurie pasirodė Lenkijos, Rusijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Šveicarijos, Austrijos spaudoje. Laisvalaikį skyrė visuomeninei veiklai.

Pakviestas dirbti Sorbonos universtitete Paryžiuje, B. Pilsudskis skaitė Rytų Azijos tautų etnografijos kursą.

B. Pilsudskio darbai padėjo pamatus svarbiems etnologijos, kalbotyros tyrimams ir tik jo dėka Sibiro čiabuvių folkloras išliko iki šių dienų. Daugelis rankraščių žuvo arba pradingo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais, o tie, kurie išliko, vis dar tyrinėjami.

Daugiau skaitykite:

Studijos
Bakalauras (Teisės studijos, Sankt Peterburgo universitetas, 1886-1887, (buvo pašalintas).)

Biografijos faktai
1866 m. lapkričio 2 d. (spalio 21 d./ rugsėjo 21 d.): gimė Zalavo dvare, Švenčionių rajone, Lietuvoje.
1877 m.: kartu su šeima persikėlė į Vilnių.
1885 m.: pašalintas iš Vilniaus I gimnazijos už priklausymą patriotiniam mokinių būreliui „Spojnia“.
1886 m.: išlaikęs egzaminus įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą.
1887 m.: nuteistas mirties bausme pakariant, kuri vėliau pakeista 15 metų katorgos Sachaline.
1894–1896 m: dirbo Rykovo meteorologijos stotyje.
1897 m.: atleistas nuo katorgos darbų.
1899 m.: buvo leista apsigyventi Vladivostoke; darbavosi Amūro krašto tyrimo draugijos muziejuje.
1902 m.: Rusijos MA siųstas vyko į mokslinę komandiruotę Pietų Sachaline rinkti etnografinės medžiagos apie ainus.
1903 m.: apdovanotas Rusijos geografų draugijos medaliu „Už indėlį į mokslą“.
1905 m.: įsikūrė Krokuvoje, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui išvyko į Šveicariją.
1906–1914 m.: su pertraukomis gyveno Zakopanėje; tyrinėjo Tatrų kalnų regiono folklorą.
įkūrė Etnologijos tyrimų skyrių prie Tatrų draugijos.: 1911 m.
1912 m.: ruošė ainų tautos kalbos ir folkloro studiją.
1916 m.: prancūzų kalba parašyta ir išleista studija apie lietuviškus kryžius.
Nuo 1917 m.: dėstė Sorbonos universitete.
1917 m.: dirbo Lenkijos liaudies komiteto biure.
1918 m. gegužės 17 d. : nuskendo Senos upėje (galima savižudybė). Palaidotas Les Champeaux kapinėse Montmorence prie Paryžiaus, Prancūzijoje.

Monografijų sąrašas: Nėra

Sudarytų knygų sąrašas: Nėra

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top