Azijos studijos Lietuvoje
1879 - 1964

Tikroji pavardė – Tumasonis. Steponas Kairys buvo vienas iškiliausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos politikų, vienas iš Socialdemokratų partijos įkūrėjų, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras. XX a. pradžioje gyvendamas Sankt Peterburge, jis labai domėjosi Japonija, kuri ką tik buvo laimėjusi Rusijos-Japonijos karą, žavėjosi tautos atstovų drąsa, gerai sutvarkyta visuomene. Daugiau nei prieš šimtmetį 1906 m. grįžęs į Lietuvą, pasivadinęs Dėdės slapyvardžiu  parašė tris pažintines knygeles apie Japoniją: „Japonija seniau ir dabar“, „Kaip japonai gyvena dabar“, „Japonų konstitucija“.  

Šios knygelės – pirmieji žinomi lietuvių autoriaus lietuviškai parašyti darbai apie Japoniją, kartu žymintys ir japonologijos pradžią Lietuvoje. Įdomu tai, kad iš Anykščių krašto kilęs tuo metu dar  tik 27 metų studentas S.Kairys buvo pirmasis lietuvis, gimtąja kalba taip išsamiai pristatęs savo tautiečiams egzotišką Rytų šalį, kurios nebuvo savo akimis matęs.

1948 m. emigravęs į  JAV gyveno kaip J. Kaminskas. XXI a. pradžioje Steponas Kairys už savo nuopelnus ir darbus tapo nauju Lietuvos ir Japonijos istorinės bendrystės simboliu.

Studijos
Bakalauras (Peterburgo technologijos institutas, 1898-1908, Baigė su pagyrimu)

Biografijos faktai
1996 m. liepos 19 d.: Perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
1964 m. gruodžio 16 d.: mirė Brukline, Niujorke
1949 m.: Paryžiuje įsikūrus Vidurio ir Rytų Europos socialdemokratų unijai, išrinktas jos vicepirmininku
1948 m.: persikraustė gyventi į JAV
1944 m.: Emigravo į Vokietiją
1943-1945 m.: Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) pirmininkas
1941-1943 m.: VDU Technikos fakulteto dekanas
1923-1943: Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, ordinarinis profesorius (nuo 1939)
1923 - 1938 m.: Kauno miesto savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas
1923 m. spalio 17 d.: Susituokė su Ona Leonaite.
1920 - 1926 m.: Steigiamojo, I, II bei III Seimo narys
1919-1933 m.: „Socialdemokrato" redaktorius. Bendradarbiavo „Echo žycia robotniczego na Litwie”, „Naujoje gadynėje”, „Skarde”, „Vilniaus žiniose”, „Mūsų kelyje”, „Darbo visuomenėje”, „Mintyje”
1919 04 – 1919 10: Tiekimo ir maitinimo ministras IV Mykolo Sleževičiaus ministrų kabinete
1917-1919 m.: „Darbo balso" redaktorius
1917 m.: Lietuvos Tarybos narys, lietuvių konferencijos Berne dalyvis
1912-1919: Vilniuje dirbo miesto savivaldybės kanalizacijos skyriuje
1912 m.: Vedė gudų rašytoją Aloyzą Paškievič
1908 m.: Samaros gubernijoje, Petro Vileišio vadovaujamas, statė tiltus Volgos–Bugulmos geležinkelyje, vėliau darbavosi Kursko gubernijoje.
1906: Laikraščio „Echo“ redaktorius.
1905 m.: Lietuvių suvažiavimo Vilniuje sekretorius, išrinktas Didžiojo Vilniaus Seimo vicepirmininku
1900-1945: Lietuvių socialdemokratų partijos narys
1894-1898 m.: Mokėsi Šiaulių gimnazijoje
1889–1894 m.: Mokėsi Palangos progimnazijoje.
1886–1887 m.: Mokėsi Kurklių rusiškoje pradinėje mokykloje.
1879 m. sausio 3 d.: Gimė Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje, Rusijos imperijoje

Pasikeitimai: 1940 m. už sanitarinių įrenginių statybą S.Kairiui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Monografijų sąrašas:

Sudarytų knygų sąrašas: Nėra

Straipsnių sąrašas

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top