Leidimo metai: 2002
Leidykla: Vaga

Loreta Poškaitė – sinologė, orientalistė, religijotyrininkė, parašiusi nemažai straipsnių Azijos religijų tematikomis, daugiausiai koncentruojantis į daoizmą. Pagal jos verstus straipsnius 2002 metais buvo sudaryta trečias „Religijų istorijos antropologija“ tomas apie konfucianizmą, daoizmą ir šintoizmą. Knyga suskirstyta į tris dalis kuriose kalbama apie vienos religijos bruožus, žmonių požiūrį į religiją bėgant laikui, bei pačios religijos pokyčius. Kiekviena knygos dalis pradedama Plačiau

Leidimo metai: 2002
Leidykla: Algimatas

Šią knygą turėtų turėti po ranka kiekvienas, nes knygoje glaustai apžvelgiama tūkstantmetinė kinų tautos patirtis, kaip atrasti kūno ir dvasios darną, geros sveikatos paslaptį, laimės ir meilės pagrindus. Viskas ko reikia, tai atsižvelgti į laiko ciklus, laikytis lytinio gyvenimo nuostatų, o svarbiausia harmoningai sutarti su gamta ir kosmosu.

Kinų išmintyje neslypi jokia idėja, jokios abstrakčios tiesos. Ši išmintis – tai gebėjimas tinkamai pasielgti kiekvieną Plačiau

Autoriai: Andrijauskas, Antanas
Leidimo metai: 2001

„Tradicinė japonų estetika ir menas“ – vienas pirmųjų Vakarų šalių literatūros veikalų, skirtas japonų estetikos ir meno tradicijos tyrinėjimui nuo ištakų iki XIXa. pabaigos. Monografijoje analizuojamos tradicinės japonų estetikos ir meno kryptys, mokyklos, koncepcijos, idėjos bei japonizmo fenomenas, pateikiamos išsamios poezijos, teatro, kaligrafijos, dizaino estetikos apžvalgos, supažindinama su kasdienio japonų gyvenimo kultūra. Nemažas dėmesys skiriamas ir japonizmo įtakai Vakarų kultūrai, nepaliekant nuošaly garsių Lietuvos menininkų, kurių kūryboje atsispindėjo orientalistinės idėjos ir pasaulio suvokimas: analizuojama japonizmo įtaka M.K.Čiurlionio tapybai bei J.Mačiūno tarptautiniam meno sąjūdžiui „Fluxus“.

Leidimo metai: 1998
Leidykla: Mintis

Daugumai žmonių yra žinoma, kad Japonijos tikėjimo sistema yra viena iš sudėtingiausių, o mitologija – viena įvairiausių ir spalvingiausių pasaulio mitologijų. Net senovės graikų mitologija, iki tol atrodžiusi itin paini, nublanksta, panagrinėjus Japonijos dievybių hierarchiją. Kaip rašoma knygos įvadiniame žodyje, „Japonijoje, kaip niekur kitur, mitai ir padavimai iki šių dienų gyvi ir „tikri“, nes jais remiasi tautos religija, teisingiau – sudėtinga politeistinė tikėjimų sintezė, kurioje galima aptikti net šamanizmo, protėvių kulto, dangaus bei žemės dievų garbinimo ir, be abejo, budizmo elementų“. Būtent tą ši knyga itin suprantamai paaiškina – ne tik japonų religijos kilmę, dievybių klasifikaciją ar netgi mitologijos įtaką visuomenės santvarkai, tačiau ir tai, kad „skirtingai negu daugelis kitų tautų, kurioms mitai tėra jų kultūros kūdikystės prisiminimai, dauguma japonų savo mitus laiko realiu tikrovės atspindžiu.“ Plačiau

Autoriai: Ivanauskaitė, Jurga
Leidimo metai: 1997
Leidykla: Tyto alba

„Kai jūs manęs paklausite, kas iš įvairiausių įspūdžių bei išvadų mane labiausiai įkvepė, nedvejodamas atsakysiu: ŠAMBALA“ – šia citata, kurią, savo kelionių po Himalajus dienoraštyje kadaise rašė Nikolajus Rerichas, rašytoja pradėjo savo knygą „Kelionė į Šambalą“. Tai yra antroji trilogijos „Tibeto Mandala“ dalis, kuri  kiekvienam žmogui galėtų būti įvadas į budizmą.

Plačiau

Autoriai: Ivanauskaitė, Jurga
Leidimo metai: 1996
Leidykla: Tyto alba

„Ištremtas Tibetas“  atskleidžia esminius tibetiečių kultūros bruožus, pasakoja apie Tibeto istoriją, religiją, bei dabartinę tautos būklę, persipinančius su ypač gyvais autorės asmeniniais įspūdžiais ir pastebėjimais.

1994 m. Jurga Ivanauskaitė pirmą kartą išvyko į Indiją, Dharamsaloje studijavo Tibeto budizmą. Išvykdama pareiškė neberašysianti grožinės literatūros kaip nesuderinamos su budistine praktika. Vis dėlto kelionių įspūdžiai ir nauja dvasinė patirtis leido jai pamilti Tibetą. Jurga jautėsi taip, lyg Tibetas būtų sukurtas jai, o ji jam. Čia ji patyrė daug įspūdžių, mistiškų ir itin asmeniškų išgyvenimų. Gyvendama ji sužinojo daug dalykų apie Tibetą, jo papročius: pabuvo ritualuose, laidotuvėse, krikštynose, vestuvėse. Todėl galiausiai nusprendė savo kelionių įspūdžius aprašyti knygoje „Ištremtas Tibetas“. Plačiau

Autoriai: Neimantas, Romualdas
Leidimo metai: 1996
Leidykla: Orientas

Autorius knygoje „Auksinis drakonas“ ne tik pasakoja apie daoizmą, vieną seniausių kinų filosofijų ir religijų, kuris savo orientaciją į žmogaus ir gamtos vienovę artimas mūsų baltiškai, indoeuropietiškai prigimčiai, bet kartu bando rasti ir unikalų būdą, kaip pažinti Kiniją. Tokiam būdui surasti, rašytojas pasitelkia seno pažįstamo profesoriaus iš Pekino – Lin Bo mintis: „Kinija – tai drakonas, turintis tūkstančius veidų. Jeigu nori pažinti Kiniją, ieškok drakono… Auksinio drakono, kuris yra Kinijos kūnas, kraujas ir siela…“. „ Mes patys ieškome visą gyvenimą. Vieni suranda, kiti ne…“. Auksinio drakono medžioklė tampa šios knygos pagrindiniu tikslu – surasti šią mistinę būtybę, kurioje slypi kinų filosofija, menas, pasaulio suvokimas. Plačiau

Autoriai: Neimantas, Romualdas
Leidimo metai: 1994

Autorius, remdamasis istorine dokumentine medžiaga, įspūdžiais iš Japonijos, pasakoja apie šios šalies kultūrą, meną, literatūrą, supažindina su tradicijomis, papročiais.

Autoriai: Neimantas, Romualdas
Leidimo metai: 1994
Leidykla: Valstybinis leidybos centras

Knygoje “Pasaulis puodelyje arbatos” Romualdas Neimantas supažindina su Japonijos kultūra, remdamasis savo patirtimi. Autorių Tekančios Saulės šalyje labiausiai žavi senovinės japonų tradicijos, menas, istorija. R. Neimantas, keliaudamas po Japoniją, aprašo jį labiausiai sudominusias vietas, sutikdamas žymius žmones, neretai įtraukia ir pokalbius su jais įvairiomis temomis – apie dailę, arbatos ceremoniją ar Japonijos istoriją. Knyga leidžia pajusti senąją Japonijos dvasią, jos skonį, tačiau niekada nepamirštama palyginti praeities su dabartimi. Autorius smulkiai aprašo visas savo mintis, kylančias aplankius tam tikrus istorinius objektus, ar sutikus daug papasakoti galinčius žmones. Daugelį įvykių iliustruoja gausybė nuotraukų. Plačiau

Autoriai: Neimantas, Romualdas
Leidimo metai: 1992
Leidykla: Orientas

Šioje knygoje autorius, Romualdas Neimantas, mus supažindina su Lietuvos– Japonijos kultūros ryšių istorija, pateikdamas gausius bibliografijos šaltinius.  Tai pirmasis originalus bandymas supažindinti su Lietuvos–Japonijos kultūros ryšių istorijos faktais. Didelę įtaką bendradarbiavimui ir komunikavimui turėjo ilgą laiką trukusi Japonijos izoliacija nuo kitų šalių bei ,,geležinė uždanga”, skyrusi Lietuvą ne tik nuo Vakarų, bet ir nuo Rytų. Apžvelgiamas laikotarpis, kada prasidėjo ir sustiprėjo  tarpusavio ryšys, kontaktas. Plačiau