Sudarytojai:
Mikailionis, Vaclovas Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1998
Leidykla: Mintis
Daugumai žmonių yra žinoma, kad Japonijos tikėjimo sistema yra viena iš sudėtingiausių, o mitologija – viena įvairiausių ir spalvingiausių pasaulio mitologijų. Net senovės graikų mitologija, iki tol atrodžiusi itin paini, nublanksta, panagrinėjus Japonijos dievybių hierarchiją. Kaip rašoma knygos įvadiniame žodyje, „Japonijoje, kaip niekur kitur, mitai ir padavimai iki šių dienų gyvi ir „tikri“, nes jais remiasi tautos religija, teisingiau – sudėtinga politeistinė tikėjimų sintezė, kurioje galima aptikti net šamanizmo, protėvių kulto, dangaus bei žemės dievų garbinimo ir, be abejo, budizmo elementų“. Būtent tą ši knyga itin suprantamai paaiškina – ne tik japonų religijos kilmę, dievybių klasifikaciją ar netgi mitologijos įtaką visuomenės santvarkai, tačiau ir tai, kad „skirtingai negu daugelis kitų tautų, kurioms mitai tėra jų kultūros kūdikystės prisiminimai, dauguma japonų savo mitus laiko realiu tikrovės atspindžiu.“
Ši knyga nėra tiesiog paprasta mitų ir jų variantų rinktinė. Priešingai nei kitų kultūrų mitologijos vadovėliai, ši knyga ne tik pateikia dievų panteono ir vietinės religijos sistemą, tačiau ir supažindina su kitų religijų (t.y., budizmo) įtaka jau minėtoms vietinėms religijoms bei šių tikėjimų sintezės kaita ir jos svarba visuomenės „hierarchijos“ formavimuisi, kai knygoje paaiškinama, iš kokių dievų save kildina kilmingosios giminės ir šeimos.
Lygiai taip pat knygoje apstu citatų iš vienų seniausių japonų rašytinių šaltinių, tokių kaip „Kodžiki“ (jap. 古事記, Kojiki), „Fudoki“ (jap. 風土記, Fudoki), „Nihon ryoiki“ (jap.日本霊異記, Nihon Ryōiki) ir t.t. Šaltinių gausą lėmė tai, kad, kaip knygos parengėjas rašo, japonai visados buvę labiau poetai, o ne mąstytojai, tad ir jų mitai, padavimai bei legendos dažniau iškyla kaip išplėtoti raiškūs pasakojimai apie japonų mitinę pasaulėjautą.
Knygos formatas, t.y. originalios mito versijos pateikimas ir po juo (ar jo viduryje) pateiktas knygos sudarytojo paaiškinimas, padeda lengviau suprasti pasakojimo turinį, tad knyga skaitosi pakankamai lengvai. Siekiant kuo nuosekliau atskleisti japonų mitinės sąmonės raidą, padavimai knygoje sugrupuoti į tris dalis, kurių pirmoji yra „Dievų kelias“, antroji – „Budos kelias“ ir trečioji – „Dievų keliai ir klystkeliai“. Taip pat knygos gale pateikiamas pagrindinių terminų aiškinamasis žodynas, pirmųjų senovės Japonijos valdovų chronologija bei kita praversianti informacija.
Taigi šią knygą būtų galima laikyti ne vien įdomiu Japonijos mitų ir legendų rinkiniu ar savotišku Japonijos religinės istorijos ir tautos mitinės sąmonės vystymosi šaltiniu, tačiau netgi ir tam tikra prasme senosios japonų literatūros interpretacija bei pakankamai naudingu Japonijos istorijos šaltiniu lietuvių auditorijai.