Azijos studijos Lietuvoje
Rikiavimas pagal:

Rytai ir Lietuva. Nuo Nemuno iki Gango

Autoriai: Neimantas, Romualdas
Leidimo metai: 1988
Leidykla: Mintis

„Rytai ir Lietuva. Nuo Nemuno iki Gango“ – tai knyga, kuri puikiai tiks ne tik tiems, kurie domisi Rytais. Knygoje gausu žymių tyrėjų biografijų, kelionių aprašymų, nuotraukų, todėl autorius sugeba pritraukti nuo pirmo iki paskutinio puslapio tiek faktų ieškančius skaitytojus, tiek meno bei etnologijos gerbėjus. Monografijoje „Rytai ir Lietuva“ Romualdas Neimantas pasakoja apie Indijos, Japonijos, Kinijos, kitų Rytų kraštų kultūrų sąsajas su Lietuva.

Pirmajame skyriuje autorius supažindina su pirmaisiais keliautojais iš Lietuvos, nukeliavusiais prie piramidžių – tai Mikalojus Radvila Našlaitėlis, Matas Šalčius ir pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Apžvelgiamos šių keliautojų biografijos, kelionių eiga, pasiekimai. Plačiau

Ant pasaulio stogo

Autoriai: Vedegytė, L., Mikalauskas, Vytautas
Leidimo metai: 1969
Leidykla: Mintis

Šia kelionių knyga autoriai pristato aplankytą klestinčią tuometinės Tarybų Sąjungos šalį – Tadžikistaną. Kelionės metu, autoriai apkeliauja visą šalį. Aplanko medvilnės laukus ir papasakoja šalies „turto“ atsiradimo istorija: visus sunkumus, kuriuos patyrė mokslininkai, žemdirbiai kurdami sąlygas šiai kultūrai klestėti šalyje. Papasakoja šaunaus kario istoriją: kaip jis tokiu tapo ir kaip gelbėjo Lietuvos kraštą nuo nacių. Pasakojama apie Chodža Obi Garma – vietą … Plačiau

Dievų ir kvepalų žemė

Autoriai: Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija
Leidimo metai: 1936
Leidykla: Versmė

„Dievų ir kvepalų žemė“- nedidelės apimties knyga, kurioje pasakojama apie Etiopijos kultūrą, stipriai paveiktą Senovės Egipto. Etiopija apibūdinama kaip tautų mozaika, tautų mišinys, vieta, kurioje Egipto įtaka dar jaučiama iki šiol. Egipto dokumentai dažniausiai apibūdina ją kaip kvepalų žemę. Knygoje pasakojama, kaip pirmoji Egipto faraonė moteris Hatšepsutė, įsakyta jai apsireiškusio dievo Amono, išsiuntė laivų delegaciją, į Etiopiją, anksčiau vadinamą Puntu. Nukeliavus ten išvydo įvariomis gėrybėmis turtingą šalį bei  civilizuotus žmones, labai panašius ir išvaizda ir apranga į pačius egiptiečius.

Galbūt knygą ir galima būtų pavadinti kiek paviršutiniška, tačiau anuomet tai buvo svarbus leidinys, iš dalies dėl tuometinių Italijos politinių pažiūrų į Etiopiją.

Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė gimė didelėje šeimoje Šaravuose, netoli Kėdainių. Baigusi gimnaziją Kaune, mokslus tęsė Maskvos Imperatoriškajame Universitete. Būtent šiame mieste autorė ir susidomėjo egiptologija. Egipte lankėsi tris kartus, tačiau greičiausiai jau po pirmojo karto nusprendė tapti šio  dalyko specialiste. Vėliau grįžo į Lietuvą dėstyti mokyklose bei universitetuose.

Aigiptas, t. I

Autoriai: Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija
Leidimo metai: 1936
Leidykla: VDU Humanitarinių mokslų fakultetas

Knyga „Aigiptas“ yra išleista 1936 metais. Ją parašė profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Visuotinės istorijos katedros docentė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Tai yra „Senovės Rytų istorijos“ pirmasis tomas. Šios knygos pagrindinis tyrimų objektas yra egiptiečiai ir asirai-babiloniečiai. Pirmame knygos skyriuje – įvade trumpai aprašoma Senovės Rytų kultūros įtaka Europos kultūrai, aptariami gana neaiškūs ir siauri Senovės Rytų istorijos šaltiniai. Taip pat pateikiama informacija apie Senovės Rytų istorijos tyrinėjimus ir jos chronologizavimą. Įvado pabaigoje naginėjami senovės Egipto raštai.

Antrame „Aigipto“ skyriuje yra aprašomos Egipto istorijos užuomazgos – nuo geografinių sąlygų ir jų įtakos gyvenimui šiame krašte iki senovės Egipto gyventojų kilmės teorijos, taip pat ir visos iki to meto turimos žinios apie patį priešistorinių laikų Egiptą. Plačiau

Svečiuose pas 40 tautų

Autoriai: Šalčius, Matas
Leidimo metai: 1936, 1989

6 knygelių, leistų 1935-1936 m., serija. Parašyta publicisto ir keliautojo M. Šalčiaus (1890-1940). Knygelių turinį sudaro pažintine prasme įdomiausi, vertingiausi 1929-1933 m. kelionių įspūdžiai po Balkanus, Egiptą, Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus, Indiją ir Kiniją. Šiuose beletrizuotuose pasakojimuose pateikiama nemaža geografinių, istorinių, etnografinių faktų, atspindimi to meto politinio ir visuomeninio gyvenimo įvykiai.

Už šį kūrinį 1936 metų vasario 16-ąją autorius gavo Spaudos fondo literatūrinę premiją. Knygelės buvo perleistos kaip viena knyga 1986 m.

Plačiau

Vardo reikšmė senovės Egipte

Autoriai: Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija
Leidimo metai: 1934
Leidykla: "Varpas"

Knygoje “Vardo reikšmė senovės Egipte” autorė pirmiausia palygina žodžio galią, kaip ji buvo suprantama ir kokią reikšmę turėjo Rytų ir Vakarų pasaulyje. Toliau rašytoja koncentruodamasi į Senovės Egiptą aprašo, kokią reikšmę vardai turėjo egiptiečiams. Knygoje remiamasi Senovės Egipto legendomis apie Egipto dievus ir deives, Mirusiųjų knyga bei istoriniais palikimo paveldais (piramidės, kapavietės, mumijos). Knygoje plačiai paaiškinamas egiptiečių suvokimas apie vardą ir jo reikšme, daug dėmesio skiriama ir pomirtiniui gyvenimui. Aprašoma kaip egiptiečiai ruošdavo mirusįjį į pomirtinį gyvenimą, kodėl vardas net ir mirus žmogui išlikdavo be galo svarbus. Plačiau

Tut-Anch-Amono kapas ir Tebų paminklai

Autoriai: Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija
Leidimo metai: 1933
Leidykla: Raidė

„Tut-Anch-Amono kapas ir Tebų paminklai“ – tai trečioji „Senovės Rytų“ serijos knyga, kurioje knygos autorė, profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje, Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė, vaizdžiai ir poetiškai aprašo įspūdžius, patirtus antrosios savo ekspedicijos į Egiptą (1924m.) metu.

Knyga suskirstyta į dvi dalis. Pirmoje knygos dalyje detaliai aprašomas Tut-Anch-Amono,  dvyliktojo aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraono, valdžiusio 1332-1322 m. pr. m. e.,  kapo atradimas, cituojami įdomiausi jo atradėjų ir tyrėjų (anglų  archeologų-egiptologų, Džordžo Karnarvono, Hovardo Karterio) pastebėjimai,  trumpai aptariama  kasinėjimų Karalių Slėnyje istorija. Antroje dalyje – M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė dienoraščio forma aprašo savo kelionę į Tut-Anch-Amono kapą, bei Tebų (Luksoro) paminklus: molinių namelių felachų kaimelį, faraonės Hatšepsut šventovės griuvėsius, Luksoro šventovę, Karnako griuvėsius. Plačiau

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top