Autoriai:
Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Marija Serija: Senovės Rytai, 4
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 1934
Leidykla: "Varpas"
Knygoje “Vardo reikšmė senovės Egipte” autorė pirmiausia palygina žodžio galią, kaip ji buvo suprantama ir kokią reikšmę turėjo Rytų ir Vakarų pasaulyje. Toliau rašytoja koncentruodamasi į Senovės Egiptą aprašo, kokią reikšmę vardai turėjo egiptiečiams. Knygoje remiamasi Senovės Egipto legendomis apie Egipto dievus ir deives, Mirusiųjų knyga bei istoriniais palikimo paveldais (piramidės, kapavietės, mumijos). Knygoje plačiai paaiškinamas egiptiečių suvokimas apie vardą ir jo reikšme, daug dėmesio skiriama ir pomirtiniui gyvenimui. Aprašoma kaip egiptiečiai ruošdavo mirusįjį į pomirtinį gyvenimą, kodėl vardas net ir mirus žmogui išlikdavo be galo svarbus.
Taip pat knygoje galima perskaityti ne vieną legendą apie dievus, kurios yra nupasakotos kartu su citatomis. Savo knygoje autorė nemažai remiasi ir cituoja garsaus vokiečių egiptologo Adolfo Ermano mintimis. Gausios citatos iš Mirusiųjų knygos ir Egipto literatūros, mokslinio pobūdžio tekstą labai pagyvina ir padaro jį spalvingesnį. Apibendrindama autorė atsigręžia į Lietuvą, pacituodama senovės užkalbėjimus ir užkeikimus, kuriuose vardo reikšmė taip pat turėjo didelę prasmę, taip pagrįsdama savo nuomonę išsakyta knygos pradžioje, kad vardas buvo svarbus ir Rytų ir Vakarų pasaulyje.
Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė pirmoji lietuvė egiptologė, mokslininkė, profesionalios egiptologijos Lietuvoje pradininkė. Egiptu susidomėjo studijuodama pas garsų orientalistą Maskvoje ir visą gyvenimą paskyrė Egipto istorinio palikimo tyrimui. Ne kartą su ekspedicijomis vyko į Egiptą, kasinėjo Gizoje. Į Lietuvą parvežė nemažai eksponatų iš žymaus amerikiečių egiptologo Dž. Raisnerio atliktų kasinėjimų. Nuo 1922 m. Vytauto Didžiojo universitete buvo Visuotinės istorijos katedros docentė. Jos dėka 1922 m. Universitete buvo pradėtas Egipto istorijos kursas, kuriame studentus supažindindavo su meno bei raštijos paminklais. 1932m. Išleido žodynėlį „Egipto hieroglifai“, kuriame paaiškino simbolinę ir fonetinę svarbiausių hieroglifų reikšmę. Išvertė keletą himnų, apysaką, 1936 m. Išleido Egipto istorijos vadovėlį, bei keletą kitų knygų Egipto istorijos tematika. Dauguma jos surinktos kolekcijos saugoma Mykolo Žilinsko galerijoje Kaune.