Azijos studijos Lietuvoje

Rašomos disertacijos

Terorizmo suvokimo bendrumai ir skirtumai: Lietuvos ir Saudo Arabijos atvejis

Autorius: Gintarė Sereikaitė

Darbo metodologijoje naudojami keturių fokus grupių interviu bei šeši individualūs interviu su musulmonais Lietuvoje. Pristatomi požiūriai su pavyzdžiais, kurie patvirtina arba paneigia išsikeltą klausimą – kaip lietuviai mato musulmonus, ir kiek terorizmo diskursas visuomenėje turi įtakos nuomonės formavime. Tyrime atsiskleidė, kad lietuviai vertina musulmonus ir Artimųjų Rytų gyventojus per itin dichotomišką pasaulėvaizdį. Pagrindiniai išryškėję socialinės diferenciacijos aspektai, formuojantys atskirtį tarp „mūsų“ ir „kitų“: kultūriniai – Vakarų ir Artimųjų Rytų kultūros; vertybiniai; moraliniai; politiniai; religiniai; ekspansiniai.

Šiuolaikinis iraniečių ritualinis mandagumas (ta’arof) ir kultūrinė tapatybė sociokultūrinėje interakcijoje: Teherano atvejis

Autorius: Dalia Sabaliauskienė

Ta’ārof yra yra “vienas iš svarbiausių iranietiškumo aspektų” (fars. Iraniyat) (Katouzian 2010, Koutlaki 2010) ir dažnai apibrėžiamas bei tyrinėjamas kaip “ritualinis mandagumas” (Beeman 1986, Koutlaki 1997), tačiau žvelgiant iš etnologinės, antropologinės perspektyvos, gali būti suvokiamas plačiau ir įvardijamas kaip kultūrinis konceptas, kurį sudaro Irano visuomenėje priimtos elgesio normos, koordinuojančios kasdienę žmonių socialinę sąveiką. Tai tam tikra socialinės sąveikos strategija, apimanti mandagumo konstruktą ir pagarbos raišką, tačiau,  priklausomai nuo asmens intencijų ir konteksto, galinti turėti konotaciją su manipuliatyviu ar nemandagiu elgesiu. Socialinės normos dažnai kvestionuojamos jaunų žmonių, kuriančių savus kultūrinius pasaulius bei komunikacines elgsenas. Tokie veiksniai kaip globalizacija, komunikacijos technologijos ar žiniasklaida, leidžia Irano jaunimui neatsilikti nuo šių dienų pasaulio aktualijų, tačiau taip pat sukuria ryškų kartų atotrūkį visuomenėje. Šie Plačiau

Nuo klasikinio laikotarpio prie neo-shu‘ubiya sąjūdžių: tapatybių konstravimas Artimuosiuose Rytuose

Autorius: Šarūnas Rinkevičius

Modernių tapatybių konstravimo klausimas Artimuosiuose Rytuose aktualus tapo 20 a. pradžioje, kuomet intelektualai pradėjo klasikinės sistemos transformaciją į modernistinę siekdami suformuoti modernią visuomenę naujojoje valstybėje. Vienas iš kelių formuojant valstybinę tapatybę buvo susitelkimas į įvairias vietos tradicijas, remiantis ikiislaminiu paveldu, tačiau 20 a. viduryje arabiškai kalbančių šalių diskurse atsiradusi sąvoka „shu‘ubiyya“ kritikavo šios krypties atstovus. Todėl darbe analizuojami sąvokos „shu‘ubiyya“ naudojimo motyvai teigiant, kad ši panarabistinio diskurso sąvoka su šios ideologijos žlugimu išnyko iš vartojimo šiuolaikinių judėjimų apibrėžimui. Žlugui panarabizmui, Artimųjų Rytų šalyse įsitvirtina „wataniyya“ tipo identiteto paradigma, kuri, apibrėždama patriotizmą ir lojalumą vienai arabų valstybei, savyje paraleliai integruoja tiek vietinius, tiek ir arabiškus motyvus.

Apgintos disertacijos

Irano užsienio politikos vertinimas Khumayni teisingumo sampratos perspektyvoje

Autorius: Ieva Koreivaitė-Sadauskienė
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2016

Disertacijos tikslas yra išanalizuoti pirmojo Irano aukščiausiojo lyderio ayatulah Khumayni teisingumo sampratą ir taip sukurti analizės perspektyvą, padėsiančią tirti Irano užsienio politiką. Disertacijoje buvo parodyta, kad kompleksiška Khumayni politinės minties ir teisingumo sampratos logika gali būti matoma kaip vientisas ar išskaidytas į segmentus naratyvas šiandienėje Irano užsienio politikos logikoje. Tad kiekvienas Irano praktinės politikos atvejis gali būti aiškinamas per Khumayni teisingumo diskursą. Khumayni teisingumo sampratos analizė rėmėsi Kembridžo mokyklos politinės minties istorikų J. G. A. Pococko teksto kontekstualizavimo ir Q. Skinnerio politinės teorijos poveikio analizės gairėmis. Plačiau

Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje: imigracijos kilmė, tęstinumas ir migracijos tinklo formavimasis

Autorius: Karolis Žibas
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2012

Disertacijoje analizuojamos kinų ir turkų imigracijos prielaidos, migracijos tinklo formavimosi procesai, apimantys analizuojamų imigrantų grupių socialinius ryšius, dalyvavimą darbo rinkoje, apgyvendinimo, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose. Lygiagrečiai migracijos motyvams ir migracijos tinklo kūrimuisi, atskleidžiamos kinų ir turkų nuostatos dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje ir Lietuvos pilietybės įgijimo. Disertacijoje pateikiami tiek naujausi statistiniai duomenys apie imigracijos dinamiką ir Lietuvoje vyraujančią imigracijos struktūrą, tiek empiriniai duomenys apie kinų ir turkų vidinius ir išorinius socialinius bei ekonominius ryšius, individualias ir kolektyvines imigracijos patirtis. Plačiau

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top