Originalo kalba:
japonų Išversta iš: japonų
Autoriai: Murakami, Haruki
Vertė: Susnytė, Ieva
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Murakami, Haruki. Ichi-kew-hachi-yon. Book 3. 10gatsu-12gatsu. Tokyo: Shinchosha, 2009.
ISBN: 978-9955-23-482-1
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2011
Leidykla: Baltos lankos
„1Q84. Trečia knyga“ yra paskutinė šioje trilogijoje. Knygoje toliau pasakojama Tengo ir Aomamės istorija ir skaitytojas galų gale gauna atsakymą į pagrindinį klausimą – ar šie du veikėjai susitiks?
Pirmasis dalykas, kuriuo ši knyga nustebina – istorija vystosi ne tik per Tengo ar Aomamės požiūrį. Ją pradeda pasakoti ir Ušikava, privatus detektyvas, pasamdytas Sakigakės. Ar jis suras Aomamę, kuri Tamaru padedama, slepiasi ir, pastarojo skatinama, netgi svarsto apie veido plastinę operaciją ar savižudybę? O gal Ušikavos veiksmai suves Tengo ir Aomamę? Koks likimas laukia paties Ušikavos?
Murakami išlaiko savo novelių muzikalumą ir intelektualumą šioje dalyje, dominuoja autoriui būdingas vienišumas ir savita melancholija, meistriškai dėliojama atmosfera ir beveik nejučiomis mažais laipteliais siekiama kulminacijos. Tai ir yra esminis šios dalies komponentas – veiksmas vyksta labai lėtai, keliama įtampa tarp veikėjų, narpliojamos detalės, dekoruojami dvejose dalyse jau sudėti pamatai ir sustatytos pasakojimo sienos. Beje, atsakoma į „Q“ trilogijos pavadinime.
Šioje knygoje taip pat yra nuoroda į George Orwello „1984“. Dialoguose mezgasi filosofinės temos apie stalinizmą, Hiterį, retkarčiais netgi išreiškiama savotiška autoriaus ar veikėjų nuomonė apie romaną, santvarką ir sukuriama paralelė su Orwello ir jų laikų pasauliu.
Autorius ištrina laiko ir erdvės ribas – skaitytojui sunku suvokti, ar tai 1984-ieji, ar Aomamės praminti 1Q84-ieji; dviejų mėnulių paslaptis lieka neįminta. Oro lėliukė tampa metafora – Mažieji žmonės suka ją tam, kad padalinti sielą į dvi dalis, o šios dvi dalys paaiškėja esant Tengo ir Aomamę. Fukaeri romanas „Oro lėliukė“ ir oro lėliukė kaip objektas tarsi žymi ribą tarp dviejų pasaulių, dviprasmybę. Visas šis dualumas taip sustiprina dviejų pasaulių įvaizdį, kad nebelieka vietos abejonėms. Tik kuriame pasaulyje Tengo ir Aomamės susitikimas įmanomas?
Galiausiai, Murakami lieka paslaptingas ir neatsako į kai kuriuos skaitančiajam kilusius klausimus – į juos atsakyti gali tik jo pačio vaizduotė. Autorius padaro tai, ką retai išvysime – išduoda skaitytoją ir palieka jį alkaną, tačiau atlieka tai sąmoningai, meistriškai ir apgalvotai.
Apibendrinant, ši knyga Murakami biografijoje išsiskiria kaip kitokia, tačiau su rašytojui būdingais bruožais. Visos trys knygos kaip trys atskiri pasauliai, kuriuose laikas teka nevienodai greitai. Mistika, romantika, nekasdieninis detektyvas – būtent taip būtų galima apibūdinti šią trilogiją.