Kim Young-ha (Kim Jongha) – bene garsiausias šiuolaikinis Pietų Korėjos rašytojas, apdovanotas įvairiomis literatūros premijomis. Jo populiarumą liudija europiečių skaitytojų autoriui suteiktas apibūdinimas – „Korėjos Murakami“. Literatūros kritikai pabrėžia ypatingą Kim Young-ha kūrinių estetiškumą bei erotiškumą ir teigia, kad jo kūryba atitinka jaunosios kartos korėjiečių lūkesčius ir meninį skonį. Rašytojo pasakojimų siužetai neretai primena kino filmą ar dramą. Juose atpažįstami fantastinės, mistinės, romantinės, siaubo literatūros elementai. Plačiau…

Monografijoje lyginamuoju aspektu žvelgiama į viduramžių Japonijos ir Kinijos literatūrinius ryšius ir ieškoma atsakymų į klausimą, kaip dinamiškos tekstų sąveikos sąlygomis buvo išsaugota japonų giluminės pasaulėjautos neliečiamybė ir japoniško žodžio gyvybingumas.

Knygoje “Between Dragons and Bridges: Production of Relational Knowledge about China” autorė tyrinėja besikeičiančius Kinijos įvaizdžius nuo postkomunistinės šalies per pigios produkcijos gamintoją link pasaulio supergalios.

Monografijoje "Mada ir tarpkultūriniai stereotipai. Straipsnių apie japonų dizainerius Le Figaro ir Libération atvejis", naudojant prancūzų mokyklos diskurso analizę, tiriama, kaip Prancūzijos laikraščiai atspindi japonus madų dizainerius, XX a. 9-ame dešimtmetyje kūrusius “japoniškąjį fenomeną” Paryžiaus madų pasaulyje. Autorė nagrinėja du politiškai skirtingai orientuotus laikraščius Le Figaro ir Libération.

Plačiau…

Dr. Romualdo Neimanto knyga „Gamtos dvasia“, leidžiama autoriui mirus, įvairiapusiškai pristatato lietuvių ir japonų ekologinės pasaulėjautos artumus.

Knygos autorius remdamasis savo paties per keletą dešimtmečių sukaupta istorine-dokumentine medžiaga, kelionių po Japoniją įspūdžiais, supažindina skaitytojus su lietuvių ir japonų ekologinės pasaulėjautos artumais, kuomet lietuvių protėviai baltai išpažino gamtos kultais grindžiamą tikėjimą, o Japonijoje žmonių ir gamtos santykius reguliavo šintoizmas. Plačiau…

Autorė pasakoja apie savo asmeninę patirtį keliaujant po Indiją. Tačiau tai nėra turistinis vadovas, todėl joje nėra nei vaizdingų maršrutų  aprašymo, nei patogių ir turistams prieinamų viešbučių nuorodų.  Pasakojama neidealizuojant ir nepagražinant – ar tai būtų aplankytos vietos, ar sutikti žmones  ir jų santykiai.  O susitikimų kelionėje būta pačių įvairiausių, pradedant  vakariečiais, ieškančiais Indijoje  nušvitimo ar tiesiog įsimylėjusiais šią šalį, ir baigiant vietinias gyventojais su jų sudėtingais ritualais, tradicijomis, bendravimo subtilybėmis. Plačiau…

Vieną vidurnaktį, tąnakt, kai skelbiama Indijos nepriklausomybė, gimsta tūkstantis ir vienas vaikas. Tai vidurnakčio vaikai, nepaprasti, paslaptingi, dėl savo gimimo aplinkybių įgiję stebuklingų galių – vieni jų skraido, kiti keičia pavidalą, vaikšto vandeniu, savo grožiu keri aplinkinius, keliauja laiku. Ši knyga apie juos ir ypač apie vieną jų – Salymą Sinajį, vaiką didžiule nosimi, galinčia užuosti žmonių jausmus ir ateities įvykius. Per Salymo istoriją autorius atskleidžia dviejų naujai užgimusių nepriklausomų valstybių, Indijos ir Pakistano, pirmųjų dešimtmečių istoriją. Joje daug magijos, stebuklų ir neįprastų įvykių. Deja, stebuklingųjų vidurnakčio vaikų lemtis – būti sunaikintiems, nes jie trukdo kurti šalies ateitį, ir Salymas paskutinis iš jų. Plačiau…

Aurelijus Zykas savo knygoje „Japonijos spalvos ir skoniai“ skaitytoją supažindina su šia tolima šalimi.  Autorius, remdamasis asmenine patirtimi, pasakoja apie savo gyvenimą Japonijoje, kurioje praleido keturis metus, gyvendamas dviejuose labai skirtinguose Japonijos miestuose: Tokijuje ir Kanadzavoje. Knyga perskirta į dvi dalis – pirmoji skiriama metams, praleistiems Japonijoje studijuojant Kanadzavos mieste. Antroji – gyvenimui Tokijuje, studijuojant Vasedos universitete, o vėliau – dirbant Lietuvos ambasadoje Tokijuje. Ši knyga – puikus kūrinys kiekvienam besidominčiam Japonija ir jos kultūra. Plačiau…

Eglė Digrytė savo knygoje „Laiškai iš Kabulo“ pasidalina asmenine patirtimi nesaugioje ir karo niokojamoje šalyje. Autorė pasakoja apie savo gyvenimą Kabule, Afganistane, kuriame praleido kelis savo gyvenimo metus. Knygoje susipina autorės asmeninė patirtis, prisiminimai bei įdomūs faktai apie pačią šalį, kurių internete nerasit. Ši knyga yra puiki galimybė susipažinti su šia paslaptinga šalimi bei gyvenimu joje.

Knygoje autorė pasakoja smagią istoriją apie tai, kaip išgyventi karo zonoje, kaip išlikti gyvai. Ji bando atskleisti tikrąjį Afganistaną, paneigti tam tikrus mitus, papasakoti apie kultūrą ir papročius, kurie iš esmės skiriasi nuo Lietuvos. Eglė Digrytė atvirai kalbą apie moters padėtį šalyje bei požiūrį į kitataučius, įspėja apie tykančius pavojus Afganistane. Plačiau…

„Sensacingasis romanas, sudrebinęs Indijos musulmonų bendruomenę, už islamo išniekinimą Irano dvasinis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini per Teherano radiją rašytojui paskelbė fatvą – mirties nuosprendį“ – štai ką galima išvysti „ Google “paieškos laukelyje suvedus „ Šėtoniškos eilės “. Perskaičius tokį straipsnį apima smalsumas, skaitytojas griebia romaną net nežvilgtelėjęs knygos nugarėlės aprašo verčia pirmą puslapį ir mąsliu žvilgsniu pradeda skaityti, perskaito dvidešimt puslapių vėliau šimtą, stengiasi suvokti, ką teko jo fantazijai sugeneruoti, tačiau nieko nesupranta, šis jausmas apima neveltui. Taip nutinka dėl elementarios priežasties, žmogus, skaitantis šį romaną, ko gero, yra vakarietis (kodėl vakarietis? Nes islamo pasaulyje ši knyga uždrausta), daugelis dalykų jam nesuprantami dėl žinių stygiaus, nes viskas romane turi religinį kontekstą, pradedant nuo Islamo ir baigiant Vedų mokymais. Skaitant tokio pobūdžio knygą reiktų nemažai pasidomėti visomis didžiosiomis religijomis, nes tai yra pagrindinis romano „prieskonis“ – religinis kontekstas. Plačiau…