Autorius: Konstantinas Andrijauskas
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2014

Šios disertacijos tyrimo tikslas yra nustatyti regioninio užsienio politikos lygmens poveikį Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykiams XXI amžiuje, paeiliui įvertinant: (1) ar jiems būdinga specifinė regioninio lygmens galios asimetrijos padėtis; ir jeigu taip, tai (2) kokie yra pagrindiniai jos bruožai; bei (3) kokią įtaką ji turi abiejų veikėjų padėčiai tradicinėse savo įtakos sferose bei tarpusavio strateginei partnerystei. Remiantis regionine tarptautinių santykių prieiga disertacijoje siūlomas inovatyvus regioninio lygmens galios asimetrijos teorinis modelis, sudarytas iš trijų antrinių metodologinių įrankių: sudėtinio hegemonijos matavimo įrankio, evoliucinės hegemonijos tipologijos ir išorės veikėjų skvarbos matavimo įrankio. Plačiau

Autorius: Vadim Volovoj
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2012

Šiuolaikinė Centrinė Azija (CA / Kazachstanas, Uzbekistanas, Kyrgyzstanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas) yra tarptautiniu mastu ekonomine ir saugumo prasme svarbus regionas. Jo didžiausia problema – ilgalaikio politinio stabilumo, kuris tapo disertacijos objektu, stoka. Atitinkamai, disertacijos tikslas buvo nustatyti pagrindines esamo ir potencialaus Centrinės Azijos valstybių nestabilumo priežastis, detaliai atskleisti jų esmę ir pasiūlyti efektyvią ilgalaikio stabilumo CA šalyse užtikrinimo koncepciją. Stabilumas studijoje apibrėžtas kaip revoliucijos bei objektyvios / subjektyvios (psichologinės) socio-politinės ir socio-ekonominės nepasitenkinimo valdžia bazės kaip revoliucijos prielaidos ir sąlygos atskiroje šalyje nebuvimas. Plačiau

Autorius: Karolis Aleksa
Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Gynimo metai: 2012

Po Šaltojo karo JAV išliko stipriausia kariniu požiūriu valstybė, tačiau, nepaisant to, JAV buvo itin susirūpinusi savo karinio pranašumo išlaikymu ateityje, kuris leistų užtikrinti tolesnę JAV lyderystę sprendžiant svarbiausius tarptautinius klausimus. JAV karinio pranašumo išlaikymo priemonėmis po Šaltojo karo tapo trys karinės JAV tranformacijos iniciatyvos: konvencinių pajėgų transformacija, priešraketinių gynybos sistemų ir ilgo nuotolio tikslaus konvencinio smūgio pajėgumų kūrimas. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijai ir Kinijai – oponuojančioms JAV valstybėms, JAV karinė transformacija tapo dideliu iššūkiu, disertacijoje tyrimo problema apibrėžta kaip siekis suprasti, ar ir kaip JAV karinė transformacija kelia grėsmę Rusijos ir Kinijos saugumui, ir kaip tai veikia Rusijos ir Kinijos saugumo politiką JAV atžvilgiu. Plačiau