Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Vadovas: Prof. habil. dr. Evaldas Nekrašas
Autorius: Vadim Volovoj
Gynimo data: 2012-05-25
Elektroninė nuoroda:
https://epublications.vu.lt/object/elaba:2027266/
Šiuolaikinė Centrinė Azija (CA / Kazachstanas, Uzbekistanas, Kyrgyzstanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas) yra tarptautiniu mastu ekonomine ir saugumo prasme svarbus regionas. Jo didžiausia problema – ilgalaikio politinio stabilumo, kuris tapo disertacijos objektu, stoka. Atitinkamai, disertacijos tikslas buvo nustatyti pagrindines esamo ir potencialaus Centrinės Azijos valstybių nestabilumo priežastis, detaliai atskleisti jų esmę ir pasiūlyti efektyvią ilgalaikio stabilumo CA šalyse užtikrinimo koncepciją. Stabilumas studijoje apibrėžtas kaip revoliucijos bei objektyvios / subjektyvios (psichologinės) socio-politinės ir socio-ekonominės nepasitenkinimo valdžia bazės kaip revoliucijos prielaidos ir sąlygos atskiroje šalyje nebuvimas. Palankesnės sąlygos bet kokiai revoliucijai (klasikinei ar „spalvotai“), kaip teigiama disertacijoje, susidaro pereinamojo laikotarpio visuomenėse, neturinčiose gilių istorinių valstybingumo tradicijų, kaip tai yra CA valstybėse. Todėl buvo padaryta išvada, kad sėkmingas valstybės (kaip etninio-pilietinio ir institucinio darinio) „kūrimas“ yra fundamentali prevencinė revoliucijos (nestabilumo) ir jos prielaidų atsiradimo sąlyga, prezidentinių Centrinės Azijos šalių režimų valdymo sistemos organizavimo metu taikant socio-politinio korporatizmo principą. Jo esmė – konsensualinė valstybės valdančiojo elito politika, tenkinant ne vien savo, bet ir visuomeninius socio-ekonominius poreikius, kas turėtų užtikrinti ilgalaikį politinių CA šalių sistemų stabilumą. Išorinis veiksnys šiuo atveju yra antraeilis, bet tikėtinas galios balansas tarp Rusijos ir Kinijos regione turėtų tapti papildoma Centrinės Azijos valstybių stabilumo garantija.