Originalo kalba:
japonų Autoriai: Akutagava, Riunoskė
ISBN: 9986-442-61-3
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2004
Leidykla: Danielius
Žymaus japonų rašytojo Akutagava Riunoskė (1892 – 1927) apysaka „Vandenių šalyje“ – fantastinė. Tačiau ta fantastika reali kaip Franso pingvinai ar Svifto liliputai. Vandenių šalis ir nepanaši, ir panaši į Japoniją. Kapai (japonų vandeniai, senojo folkloro personažai) turi savo valstybę, finansinius verteivas, kultūrą, religiją, ir savo policiją. Viskas kaip ir Japonijoje. Tačiau nedarbo čia nėra. Paprasčiausiai – bedarbius čia nužudo, o jų kūnus suvalgo. Apysakos herojaus, patekusio į vandenių šalį, pasipiktinimas kapams atrodo juokingas – jie puikiausiai susipažinę su žmonių veikla ten, Japonijoje, ir didelio skirtumo santykiuose abiejose šalyse nemato.
Pagrindinis veikėjas – psichiatrinės ligoninės pacientas, vis pasakojantis savo nuotykius kapų šalyje. Kartą eidamas mišku jis pastebi būtybę, kurios kūnas panašus į vėžlio, galva į beždžionės, tik su snapu, oda padengta geltonai žalios spalvos žvynais, o rankos ir kojos yra plėvėtos. Ir nusprendžia ją vytis – taip jis patenka į vandenių šalį. Pagal vietines taisykles, svečiai iš žmonių pasaulio čia sutinkami kaip gerbiami svečiai, tačiau jų politika ir kultūra nustebina mūsų veikėją.
Kaip buvo sakyta anksčiau, kapai turi savo politiką, vertybes, religiją ir kultūrą. Nedarbo šalyje nėra, teisėsauga šiek tiek keista, bet iš kitos pusės, gal net šiek tiek logiška. Labiausiai nustebino jų poravimosi bei gimdymo tradicijos – patelės čia medžioja patinus ir vargas patinams, jeigu juos pagauna. Gimdymas čia išvis įdomus – kol dar kūdikis yra motinos įsčiose, jis gali atsisakyti vandenio gyvenimo ir jį galima pašalinti.
Vandenių šalyje yra ir krikščionių, ir budistų, ir musulmonų, ir ugnies garbintojų. Tačiau didelę įtaką turi vadinamoji „gyvenimo religija“. Čia garbinamas „gyvybės medis“, jų dievas sukūrė pasaulį per vieną dieną ir iš pradžių jis sukūrė patelę, o iš jos smegenų – patiną. Ir laikosi jie tokios taisyklės: „Gyvenkite, bendraukite, gyvenkite iš visų galių…“ Šventaisiais čia laikomi žymiausi pasaulio filosofai, tokie kaip Vagneris, Nyčė, Zaratustra ir kt.
Apysakos siužetas yra nuoseklus. Pačioje pradžioje yra įvadas, kuris papasakoja apie pagrindinį veikėją, toliau tekstas suskirtytas į 14 skyrių, kurių kiekvienas yra vis apie kitokį šalies gyvenimo aspektą. Vienas iš jų skirtas vieno iš apysakos veikėjų, filosofo Mago, knygos „Idioto žodis“ apžvalgai. Ir, tiesą sakant, ten yra gerų pasakymų.
Man asmeniškai ši knygutė patiko. Ji yra nedidelė, įdomiai pateikta istorija, kuri šiek tiek atspindi ir mūsų visuomenę. Todėl galima analizuoti savo gyvenimą, ieškoti neigiamų aspektų ir bandyti daryti kažkokias išvadas. Ši apysaka – parodija, aštrus ir ironiškas pamfletas, nukreiptas prieš visuomenės išsigimimą.