Originalo kalba:
tibetiečių Išversta iš: tibetiečių
Vertė: Kugevičius, Algirdas
ISBN: 978-609-403-665-1
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 2014
Leidykla: Obuolys
„Tibeto mirusiųjų knyga“ atskleidžia, kaip Tibeto žmonės suvokia mirtį, ankstesnio ir būsimo gyvenimo ryšį. Tai tibetietiškų mokymų rinkinys apie mirties tarpsnio keliones.
Knygoje pateikiamos pagrindinės žinios apie Tibetą, kurios padeda geriau suprasti šalies tikėjimą, papročius ir gyvenimą. Tibeto civilizacija yra unikali, vietiniai gyventojai tiki, kad vidinis ir išorinis pasaulis yra susiję, kas ir yra ankstesnio ir būsimo gyvenimo ryšio pagrindas. Tibetiečiai nuo seno yra susitelkę į vidinį gyvenimą ir jo tobulinimą, (jie tiki, kad asmenybės vystymuisi nėra ribų) tam didelę įtaką darė neįprasta Tibeto gamta – Himalajų kalnai, kurie skatina medituoti ir išlaikyti rimtį.
Knygoje taip pat aprašomos mirties stadijos bei su jomis susiję regėjimai, kurie padeda mirusiajam pasiekti išsilaisvinimą. Joje aprašomi keturi pagrindiniai budizmo būties tarpsniai: gyvenimo, mirties prieangio, esmės ir tapsmo, kurie padeda suprasti ir pasiruošti artėjančiai mirčiai. „Tibeto mirusiųjų knygoje“ taip pat aprašomos aštuonios stadijos, kurioms vykstant pasireškia potyriai ir juos žinant galima lengviau orientuotis pomirtiniame pasaulyje bei greičiau pasiekti išsilaisvinimą.
„Tibeto mirusiųjų knyga“ yra vadovas, leidžiantis nepaklysti mirties ir atgimimo tarpsnyje. Šios knygos pagrindas: visos būtybės yra nuo pat pradžių nušvitusios, tereikia atskleisti savo (budhos) prigimtį. Šį mokymą į Tibetą VIII a. atnešė Guru Padmasambhava (kitaip žinomas kaip Guru Rinpočė, laikomas Tibeto budizmo įkūrėju), kuris laikomas ir „Tibeto mirusiųjų knygos“ autoriumi (nors pats jis šios knygos nerašė – tik perdavė jos mokymą).