Originalo kalba:
prancūzų Išversta iš: prancūzų
Autoriai: Maalouf, Amin
Vertė: Banionytė, Stasė
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Maalouf, Amin. Le Rocher de Tanios. Grasset: 1996.
ISBN: 9955-08-263-1
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2003
Leidykla: Alma littera
„Tanijo uola“ – tai vieno vaikino atpasakojimas apie to paties kaimo, pavadinimu Kfarijabda, gyventoją Taniją, kuris čia kitados gyveno ir apie kurio gyvenimą bei dingimą sklido legendos. Pasakotojas remiasi 3 šaltiniais: du iš jų pateikti asmenų, artimai pažinojusių Taniją, o trečias dokumentas naujesnis. Jo autorius – vienuolis Elijas, miręs kitą dieną po to, kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Visa knyga suskirstyta į 9 „vingius“, kurie šią knygą padalina į skyrius bei kelis poskyrius. Kiekviename skyriuje jaučiamas vis kitokia kalbėjimo maniera, pasikeičia pasakotojo tonas. Kalbama nuosekliai, tačiau į praeities fragmentus vis įsiterpia dabarties dialogai.
Romano veiksmas mus nukelia į XIX a. Artimuosius Rytus. Knyga prasideda nuo Tanijo motinos – Lamijos. Ši moteris buvo viso kaimo pažiba, kuri „nešė savo grožį kaip kryžių“. Šeichas Fransisas pastebėjęs šią moterį, užsigeidė ją suvilioti. Jam tai pavyksta, tad viso romano eigoje vis bandoma atspėti, kas iš tiesų yra Tanijo tėvas – šeichas ar teisėtas Lamijos vyras, prižiūrėtojas Džerijas.
Knyga nėra vien tik romanas apie šeimyninę dramą. Tai – knyga apie žilaplaukį jaunuolį Taniją, kurio gyvenimą apsunkina įvairūs atsitiktinumai ir likimo užgaidos. Kiekvienas jo gyvenimo vingis yra labai painus ir nenuspėjamas. Vieną sekundę jaunuolis lanko anglų pastoriaus mokyklą, o kitą – bėga iš savo kaimo su tėvu, kuris Anglijos konsulo šautuvu nužudo katalikų patriarchą. Pabėgę iš mylimos Kfarijabdos į Kretą ir palikę mylimas moteris namuose, ten sutinka naujus romano veikėjus. Šie veikėjai – ne kas kita kaip emyro agentai slapta parviliojantys žudiką į tėvynę ir nubaudžiantys jį mirtimi. Tanijas išgyvena, tačiau jo gyvenimas vėl apsiverčia kai tenka grįžti ir trumpam užimti šeicho vietą.
Ši knyga – tai išmintinga legenda ir nuotykių romanas, kurio siužetas įtrauks kiekvieną skaitytoją. Veiksmas iš tiesų įtemptas ir pilnas įvairiausių netikėtumų. Veikėjų yra iš tiesų gana daug – išmintingasis mulų varovas Naderas, galingasis šeichas Fransisas, pataikaujantis valdytojas Džerijas ir jo puikioji žmona Lamija, žilaplaukis Tanijas, katalikų patriarchas, kunigas buna Butrosas ir jo pati churijė, tremtinys Rukozas ir jo dukra, Tanijo pirmoji meilė, Asma. Kiekvieno veikėjo portretas labai spalvingas ir žavus, suteikia romanui gyvybiškumo.
Rašytojas meistriškai perteikia to laikmečio dvasią, papročius, gyvenimo būdą, politinius judėjimus, geografiją, istorinius įvykius, religijų (islamo ir krikščionybės) kovą, jos padarinius ten gyvenantiems žmonėms ir atvykėliams. Romanas dvelkia egzotika ir Rytų aromatais. Nors pasakotojas, jo kaimas, šaltiniai, personažai – gryna rašytojo išmonė, tačiau istorija apie žudiką Abu-kišką Malufą, kuris po įvykdyto nusikaltimo su sūnumi pabėgo į Kiprą, yra tikra. Ši istorija perkeliama į knygą, kuri pasibaigia Tanijo dingimu po to, kai jis atsisėda ant uolos, panašios į krėslą, ir mes nebesužinome, kaip jo ateitis susiklosto toliau.
Amin Maalouf (g. 1949 m. Beirute) – arabų kilmės prancūzų rašytojas. Jo gimtoji kalba arabų, tačiau jis buvo auklėjamas ir prancūziška dvasia, todėl, persikėlęs gyventi į Prancūziją rašė prancūziškai. Dažniausiai A. Maalouf romanų veiksmas vyksta Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, Viduržemio jūros šalyse. Visuose savo kūriniuose autorius mėgina tiesti tiltą tarp Rytų ir Vakarų. Jo knygos išverstos daugiau nei į dvidešimt kalbų, o „Tanijo uola“ pelnė Gonkūrų premiją.