Azijos studijos Lietuvoje
Originalo kalba: hebrajų
Išversta iš: hebrajų
Autoriai: Abraham B. Yehoshua
Vertė: Gudelytė, Kristina
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:

Abraham B. Yehoshua. Shlichuto Shel Hamemuneh, Al Meshave Enosh. 2004


ISBN: 978-609-444-184-4
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2016
Leidykla: Sofoklis

Abrahamas B. Yehoshua (g. 1936) – tai vienas iškyliausių Izraelio rašytojų. Jo romane ,,Moteris Jeruzalėje“ pasakojama apie maždaug keturiasdešimties metų moterį, kuri buvo nužudyta Jeruzalės turgavietėje per teroristinį išpuolį ir vienoje iš populiariausių Jeruzalėje kepykloje dirbančio žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovą, kuriam buvo paskirta užduotis, pasirūpinti žuvusiosios palaikais. Šis romanas yra suskirstytas į tris dalis: ,,Žmogiškųjų išteklių vadovas“, ,,Misija“ ir ,,Kelionė“.

Vieną dieną, kuomet pas visoje šalyje gerai žinomos įmonės direktorių pasirodė straipsnis, kuris yra ketinamas išspausdinti vietinio savaitraščio, žmogiškųjų išteklių vadovas buvo priverstas atsisakyti savo visų planų po darbo ir pasirodyti pas direktorių kabinete, kad būtų galima išpręsti dilemą dėl straipsnio, imantis veiksmų. Straipsnyje jų įmonė buvo apkaltinta sukrečiančiu abejingumu dėl moters, žuvusios teroristinio išpuolio metu, kuris įvyko turgavietėje. Nors moteris ir neturėjo jokio su savimi dokumento ir jos tapatybės nebuvo įmanoma nustatyti, prie jos buvo rastas būtent jų įmonės bevardis algalapis. Būtent dėl to rasto algalapio kaltinimai abejingumu, kad moters kūnas guli lavoninėje niekeno neatpažintas jau kuris laikas, krito būtent jiems. Aštuoniasdešimt septynerių metų direktorius saugodamas savo nepriekaištingą vardą ir būgštaudamas, kad atsiprašymo gali nepakakti prie strapsnio, paskiria žmogiškųjų išteklių vadovui užduotį, išsiaiškinti žuvusiosios tapatybę bei pasirūpinti, kad būtų sužinota apie ją kuo daugiau. Direktorius buvo užtikrintas, kad gali pasikliauti žmogiškųjų išteklių vadovu, kuris dėl atsidavimo darbui net neteko šeimos laimės. Taip ir prasidėjo žmogiškųjų išteklių vadovo nuotykiai stengiantis pasirūpinti moters, žuvusios Jeruzalėje per teroristį išpuolį, kūnu.

Jau romano pirmoje dalyje ,,Žmogiškųjų išteklių vadovas“ yra nustatoma moters tapatybė su jos nuotrauka. Pasirodo moteris – tai Julija Ragajev, kuri dirbo kaip laikina darbuotoja jų kepykloje. Jinai netgi buvo ne vietinė, o atvažiavusi iš kitos šalies ieškoti laimės Jeruzalėje. Didžiausias dėmesys yra atkreipiamas į tai, kad radus jos aprašymą su nedidele nuotrauka pasirodo, jog ji turi išskirtinį grožį. Tai yra akcentuojama viso romano metu, nes žmogiškųjų išteklių vadovas vis svarsto, kaip jis galėjo to grožio nepamatyti kai ją įdarbino ir vis bando išsiaiškinti ar ir kiti knygos veikėjai mato tą patį grožį kaip ir jis. Taip pat pamato, kad būtent jo ranka moterį įdarbinant buvo parašyta visa jos gyvenimo istorija ir tai dar labiau priverčia vyrą susimąstyti. Nors iš pradžių galima matyti, kaip vyras stengiasi kuo greičiau atsikratyti šios naštos bei viską kuo galima greičiau pabaigti, vėliau (nuo antrosios knygos dalies ,,Misija“) būtent jos paslaptingas grožis ir vyrui atsiradę keisti jausmai žuvusiąjai tarsi priverčia jį patį prisiimti atsakomybę ir savo noru iki galo pasirūpinti jos palaikais. Taip jis leidžiasi į neužmirštamą kelionę stengdamasis sugrąžinti moters palaikus į gimtąjį miestą pas jos sūnų bei motiną.

Visas romanas yra parašytas tarsi iš dviejų žvilgsnių. Romanas pasakojamas žmogiškųjų išteklių vadovo akimis – pirmuoju asmeniu, įterpiant ištraukas, kurios yra pasakojamos trečiuoju asmeniu. Trečiuoju asmeniu bandoma parodyti kaip viskas atrodė iš šono bei ką galvojo tam tikru momentu kiti žmonės, kurie tarsi tapo tų scenų liudininkais. Tai prideda romanui daugiau jausmų bei padeda geriau suprasti įvykusias situacijas, bei įsijausti į romaną.

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top