Azijos studijos Lietuvoje - Mečetė sultono dukteriai
Azijos studijos Lietuvoje
Originalo kalba: turkų
Išversta iš: anglų
Autoriai: Shafak, Elif
Vertė: Žalytė-Steiblienė, Danguolė
ISBN: 9786094662140
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2017
Leidykla: Tyto alba

Elif Shafak yra tituluojama, kaip viena žymiausių ir ryškiausių Turkijos rašytojų. Knygoje „Mečetė sultono dukteriai“ autorė raiškiai ir vaizdingai aprašo įvairias Turkijos ir Indijos vietoves, kvapus bei žmonės. Knygoje taip pat yra minimi pagrindinių veikėjų išgyvenimai, patirtys. Visa tai padeda geriau įsijausti bei nusikelti į XVI. amžiaus Osmanų imperijos laikus. Pasak autorės, knygos idėja kilo visai spontaniškai, kuomet rašytoja važiuodama pro Stambulą, pamatė senąją Mulos Čelebio mečetę, kuri buvo pastatyta garsiojo Turkų architekto – Mimaro Sinano. Nors ir knyga pagrista istoriniais faktais, kai kurios detalės buvo šiek tiek pakeistos, tam kad geriau atitiktų rašytojos menamą istoriją.

Romane rašymo stilius yra padrikas, nes istorija nėra pasakojama nuosekliai. Istorijos pradžioje, rašoma, kaip vieną vakarą indų kilmės jaunuolis Džahanas, vedamas smalsumo, patenka į Stambulo Sultonate vykstantį brutalų sąmokslą. Tada, intriguojančio siužeto viduryje, veiksmas persikelia į kitą vietą. Pradedama pasakoti apie architektą Sinaną, kurio vienas iš keturių pameistrių buvo Džahanas. Vyras taip pat yra įtraukiamas į sąmokslo epicentrą, kuomet jis atvyksta į tą pačią vietą, kurioje slėpėsi išsigandęs vaikinas. Jiems abiem susitikus, po šiek tiek laiko, istorija persikelia į praeitį. Pradedama pasakoti apie Džahano ir jo kompaniono dramblio atvykimo į Turkija istoriją bei priežastis.  Tokie pasakojimo šuoliai vyrauja tolimesnėje istorijos tėkmėje. Istorija toliau tęsiama, Džahanui susižavėjus, sode išėjusia pasivaikščioti sultono dukrą Mihrimah. Po šios jausmų užuomazgos, vaikinui tenka galimybė prisidėti prie Mihrimah Mečetės ir kitų didingų pastatų kūrimo. Tačiau visas nesiklostė tobulai it pasakoje. Teko išgyventi ir karą ir gamtines bei kitokias katastrofas. Knygoje nestinga įvairių nuotykių, tačiau  pagrindinė tema, minima ir aprašoma iki pat istorijos pabaigos – nelaimingai meilė tarp pameistrio ir sultono dukros.

Knygoje aprašoma ir minima daug įvairiausių veikėjų, tačiau ryškiausi yra pameistrys Džahanas ir architektas Sinanas.

Džahanas yra rūpestingas, doras bei žingeidus vaikinas, tačiau didelis smalsumas ir noras geriau pažinti supantį pasaulį įveldavo jį į bėdas ir nepatogias situacijas. Nuo pat jaunystės pagrindinis pameistrio draugas buvo baltasis dramblys Čiota. Vaikinas atvykęs į Turkiją turėjo apsimesti dresuotoju. Istorijoje išryškėja vaikino noras padėti ir apsaugoti gyvulį nuo ligų, karo ir bandymo susidoroti. Nors ir Čota nebuvo labai išskirtinis, artimas ryšys ir draugystė su Džahanu suteikė kūriniui daugiau spalvų.

Senasis architektas Sinanas aprašomas, kaip išmintingas sunkiai dirbantis, nuolankus ir pilnas užsidegimo žmogus. Architektui nebuvo baisu atsisveikinti su jau įgyvendintais darbais, nes visada galėdavo imtis naujų. Tačiau Sinano darbai kėlė kontraversiškus jausmus Sultonams, nes jų manymu, kai kurie statiniai buvo nesuderinami su dievu Alachu.

Knygoje yra labai daug antraeilių veikėjų, pavyzdžiui, dresuotojai su kuriais Džahanas gyveno, sultonai, kapitonas, prekeiviai, kolegos pameistriai, tačiau jie neturėjo labai didelės įtakos istorijos veiksmų sekai:. Visgi veikėjas Balabanas, čigonų vadas, turėjo savitą charizmą. Jis atsakydavo į įvairius Džahano keliamus filosofinius klausimus bei reikalui esant ištiesdavo pagalbos ranką. Nors veikėjas ir nebuvo dažnai minimas, susitikimai su juo buvo įsimintini.

Šioje knygoje vartojama daug neišverstų terminų nuo pagarbių kreipinių iki Alachą šlovinančių išsireiškimų, kurie suteikia pasakojimui autentiškumo ir tikroviškumo.

Taip pat knygoje yra akcentuojamos ir nūdienų problemos, tokios kaip: žūtbūtinis galios troškimas, socialinė nelygybė, žmonių išnaudojimas, empatijos stoka.

Autorei teko pakoreguoti keletą istorinių faktų tam, kad minimi personažai ir jų gyvenimai atitiktų knygos idėją. Manau, ši knyga yra verta dėmesio dėl įtraukiančios istorijos, netipiškų veikėjų bei staigių siužeto vingių. Knygoje naudojama labai daug raiškių apibūdinimų, leidžiančių susidaryti neišdildomą XVI amžiaus Stambulo įvaizdį.  „Mečetė sultono dukteriai“ tikrai sudomins žmones, kurie domisi senąja civilizacijų istorija bei artimaisiais rytais.

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top