Originalo kalba:
kinų Išversta iš: rusų
Autoriai: Juanis Mėjus
Vertė: Kajokas, Donaldas
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Mey, Yuan', O chom ne govoril Konfutsiy. Moskva: Nauka, 1977.
ISBN: 9986-97-017-2
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 1999
Leidykla: Eridanas
,,Ko nekalbėjo Konfucijus“ – tai tarsi maištas prieš nusistovėjusią konfucianizmo sistemą, kuri neigia stebuklus, fizinės jėgos panaudojimą, riaušes ir antgamtines būtybes. Knygoje pilna įvairių apsakymų būtent šiomis temomis. Taip pat naudodamas antgamtinę tematiką ir jos personažus, bei išradingai pasakodamas neįtikėtinas istorijas apie nelabuosius, dvasias ir lavonus, J. Mėjus skatina domėjimąsi magija ir stebuklais savo epochos žmones.
Didžioji dalis visų autoriaus apsakymų yra glaudžiai susijusi su gyvenimo ir mirties priešprieša. Mirusiųjų dvasios gali persikelti į žmogaus kūną ir kalbėti jo lūpomis, reikalaudamos nubausti tą, kuris nuskriaudė mirusįjį. Apsakymuose gali atgimti ir savižudžių sielos, siekiančios nužudyti kitą žmogų. Tačiau yra ir gerųjų mirusiųjų dvasių, kurios stebi savo artimųjų gyvenimą ir padeda jiems arba prašo pagalbos.
J. Mėjaus apsakymuose išsiskiria trimis kurinių tipais. Pirmasis tipas – tai, kai siužetą sudaro vienas įvykis ir jo pasekmė. Kūrinio veikėjas atsiduria neįprastoje gyvenimo padėtyje, o apsakymo pabaiga baigiasi netikėtai ir netradiciškai, palyginus su įvykio eiga. Antrajam tipui priskiriami ilgesni kūriniai, kuriuose visas dėmesys nukrypsta į personažo arba situacijos priešistorę. Šio tipo apsakymai apima ilgesnį laikotarpį, daugiau įvairių personažų ir epizodų. Autorius kuria sudėtingesnę pasakojimo struktūrą, išryškėja kūrinio kulminacija ir atomazga. Trečiajam tipui priskiriami visi trumpi kūrinėliai. Kitaip nei antrajam tipui, šiuose apsakymuose nėra nei veiksmo, nei konkretaus siužeto, nei kūrinio kulminacijos bei atomazgos. Būdinga tik trumpa informacija.
Juanis Mėjus – žinomas XVII amžiaus kinų rašytojas ir poetas, gimęs Qing dinastijoje 1716 metais. Domėtis istorija jį paskatino žymus to meto dailininkas ir valstybės veikėjas – Czianas Pu. Anot J. Mėjaus, tikras istorikas turi ne užsiiminėti pagyromis, o pateikti tikrus faktus ir sąžiningai užrašytus įvykius, kad neiškraipyti pasiektų ateities kartas. Todėl apsakymuose pateikti istoriniai personažai dažnai skiriasi nuo oficialių istorinių šaltinių. J. Mėjus mirė 1797 metais.