Originalo kalba:
rusų Išversta iš: rusų
Autoriai: Aitmatovas, Čingizas
Vertė: Vaitkus, Juozas
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Chingiz Aitmatov Burannij Poluctanok (I dolshe veka dlitcia dien) M. Molodaja gvardija; 1981
ISBN: 4702170200-076
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1987
Leidykla: Vaga
Romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“ esminis veiksmas vyksta Vidurio Azijos Sary Ozekų stepėje, Šaltojo karo metais. Pagrindiniai kūrinio objektai ir vietinių gyventojų pragyvenimo šaltiniai: Buranly Burano tarpstotė ir nepaliaujamai dunksintys traukiniai, kurie „ėjo iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus.“ Šioje negailestingoje ir tuščioje stepėje viskas buvo matuojama pagal tolumą nuo geležinkelio, kaip nuo Grinvičo meridiano.
Kūrinys prasideda pagrindiniam veikėjui geležinkelio darbuotojui Burano Jedigėjui sužinant, jog mirė jo senas draugas Kazangapas. Toliau prasideda pasirengimas laidotuvėms ir galiausiai pačios laidotuvės – viskas trunka tik keletą dienų. Pagrindinis knygos veiksmas vyksta Jedigėjaus „galvoje“, tai yra, jo prisiminimuose. Besiruošiant laidotuvėms jis mintyse pergyvena visą savo gyvenimą: nuo tarnavimo sovietų armijoje, gyvenimo prie Aralo jūros, iki lemtingo susitikimo su Kazangapu ir galutinio įsikūrimo Sary Ozekuose.
Romane vaizduojama sovietinės santvarkos nualintų žmonių buitis, vietomis net kelianti absurdą ir pasipiktinimą rėžimo atotrūkiu nuo tautos ir jos įgimtų vertybių, (kas, galbūt, šiek tiek keista tai girdint iš tarybinio rašytojo). Alegorinis pasakojimas apie mankurtą perteikia tautinės savimonės praradimą, iškelia tautos išlikimo problemą modernėjančiame pasaulyje. Rašytojui buvo itin svarbios tautos tradicija, šeimos vertybės, žmogaus dvasios gėris.
Čingizas Aitmatovas (1928-2008) – žymiausias Kirgizijos rašytojas, Lenino premijos laureatas, nagrinėjęs sovietinio gyvenimo tikrovę: stalinizmo represijas, žmogaus suniekinimą vardan socializmo ideologijos, industrializuotos civilizacijos grėsmę žmogui ir gamtai.