Azijos studijos Lietuvoje
Originalo kalba: rusų
Išversta iš: rusų
Autoriai: Aitmatovas, Čingizas
Vertė: Šulcaitė, Vilija
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1973
Leidykla: Vaga

Apysakoje pasakojama nepamirštama septynmečio berniuko ir San Tašo kordono gyventojų istorija, kuri  ne tik nukels į nuostabų nostalgišką vaikystės pasaulį, kupiną tyrių ir šviesių prisiminimų,  bet ir supažindins su kirgizų kultūra bei parodys niūraus sovietinio gyvenimo ypatumus. Šis pasakojimas nėra nuoseklus – vis nukrypstama nuo pagrindinės temos, nes įsiterpia gražių, pasakojimą dar labiau pagyvinančių, gamtos (kalnų, miškų, ežero, maralų ir t.t.)  aprašymų, kuriuos matome berniuko akimis. Taip pat nuo temos nutolina tekste esantys vidiniai monologai, kurie artimiau supažindina su veikėjais.

Berniukas, kurį išsiskyrę tėvai paliko gyventi kartu su seneliu Momunu ir jo nauja žmona, leidžia savo vienišą vaikystę  San Tašo kordone su kitais gyventojais. Bene labiausiai išryškinamas kordono gyventojas – miško prižiūrėtojas –  baisus tironas, alkoholikas Orozkulas, kurio žmona – Momuno duktė Bekėja. Šios šeimos gyvenimas aprašomas kaip pats tragiškiausias, nes vargšė Bekėja yra nevaisinga, o užuot užjautęs žmoną, vis prisigėręs Orozkulas, ją muša. O nuo to bloga ne tik Bekėjai, bet ir gerajam Momunui, kurį griaužia sąžinė dėl dukros likimo. Be šių nesugyvenančių veikėjų yra ir laiminga, Seidachmato ir Guldžiamalės šeima, kuri jau turi dukrelę. Taigi pagrindinis knygos veiksmas yra šių gyventojų ir ypač Orozkulo, kuris už visus jaučiasi viršesnis, konfliktas.

Tačiau beskaitant įtemptus kordoniečių konflikto epizodus, vis praskaidrina vaikiški berniuko matomo pasaulio apmąstymai ir nuotykiai bei epizodai, kuriuose pasakojama apie senelį Momuną ir berniuką. Būtent Momunas ir buvo tas, kuris pasipriešino mankurtizmui ir pasakojo berniukui įvairias pasakas, tarp kurių buvo ir pagrindinė knygos istorija – pasaka apie Raguotąją motiną – elnę. Šią pasaką, kaip senelis sakė, turi žinoti kiekvienas, kuris gyvena prie Isik Kulio (didžiausias Kirgizijos ežeras). Deja, sovietinio gyvenimo buvo paveikti beveik visi kiti knygos veikėjai ir jiems ši pasaka atrodė kvaila, bereikšmė. Žmonėms neberūpėjo jų tautos istorija.

Orozkulas ir jo bendrininkai buvo taip paveikti sovietinio gyvenimo ideologijų ir tokie žiaurūs, jog net privertė Momuną nušauti gražiąją  Raguotąją motiną – elnę. Taip sugniuždė jo, o kartu ir berniuko, dar tyrus įsitikinimus ir viltį, jog gali ateiti šviesesni laikai. Kai berniukas pamatė kraupius Raguotosios motinos – elnės dorojimo vaizdus, kai pamatė kaip žiaurusis Orozkulas kapojo nekaltosios elnės galvą, ne tik berniukas buvo apimtas siaubo, bet ir pats skaitytojas. Taip Orozkulas simboliškai sunaikino savo tautos legendą, papročius, kurie mokė gerbti maralus. Berniukas suprato, kad nebeliko nieko, kas galėtų įveikti Orozkulą. Net ir vaiku visada rūpinęsis senelis dabar mirtinai girtas, palaužta siela gulėjo šalia elnės ragų. Kadangi nebeliko nieko, kuo tikėjo berniukas, jam teliko keliauti pas išsvajotąjį baltąjį garlaivį.

Šitaip nuostabiai, nors ir liūdnai, vaiko akimis, Čingizas Aitmatovas perteikė savos tautos istorijos, papročių puoselėjimo, protėvių gerbimo, svarbą. Priminė paprastus vaikystės džiaugsmus ir tyrąjį vaikystės pasaulį, kuriame nėra vietos jokioms apgaulėms, parodė sovietinio gyvenimo nualintų kirgizų gyvenimą. Taip pat pabrėžė stulbinantį gamtos grožį.

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top