Azijos studijos Lietuvoje - 1973-iųjų kiniškas biliardas
Azijos studijos Lietuvoje
Originalo kalba: japonų
Išversta iš: japonų
Autoriai: Murakami, Haruki
Sudarytojai: Bučienė, Asta; Rotomskytė, Ada
Vertė: Čepulionytė, Gabija
ISBN: 978-609-479-019-5
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2016
Leidykla: Baltos lankos

Haruki Murakami „1973-iųjų kinišką biliardą“ parašė kaip „Išgirsk vėjo dainą“ tęsinį . Tas pats protagonistas šiame romane po 3 metų persikelia į Tokiją. Ten įkuria vertimų biurą ir apsigyvena su po vieno vakaro paslaptingai jo bute atsiradusiomis dvynėmis, kurios neturi vardų. Jį persekioja neišsipildžiusi meilė, prisiminimai apie Naoko ir aistra kiniškam biliardui. Protagonistas susiruošia į biliardo aparato, pavadinimu „Erdvėlaivis“, paieškas (tokio, koks buvo jo gimtajame mieste).

Romane galima rasti temų, artimų šių laikų Murakami. Vienatvė, manijos, erotikos, depresijos, abejingų veikėjų susidūrimas su gyvenimo mistika ir realybe. Šias temas Japonijos rašytojas pradėjo gvildenti jau pirmuosiuose romanuose, tačiau, lyginant su naujesne jo kūryba, pirmieji romanai atrodo labiau kaip bandymas. Romane taip pat gausu jo stiliui būdingo detalumo, pvz: kavos virimo, maisto gaminimo ir panašių epizodų. Tokios buities detalės ir Murakami kūryba yra neatskiriamos. Taipogi dėl Japonijos rašytojo meilės muzikai, jo veikėjai neretai klausosi klasikos arba džiazo.

Kiniško biliardo alegorija su gyvenimu – svarbi kūrinio detalė. Kiniškas biliardas – žaidimas ant lentos, kuri niekada nesikeičia. Paleidi kamuoliuką į trasą daugybę kartų ir vienintelis dalykas, kurio gali tikėtis, yra pagerintas rezultatas arba dar vienas kamuoliukas. Jei tau sekasi žaisti, tai tampa kaip rutina –  žaidimas,  kuris niekada nesikeičia. Mūsų pasakotojo gyvenimas primena šį žaidimą. Jis kiekvieną dieną eina į darbą, nuobodžiauja, grįžta iš darbo pas dvynes ir skaito tą pačią knygą kiekvieną vakarą, vėl ir vėl. Net jeigu gyvenimas yra geras, jis vienodas, nesikeičiantis. Protagonisto pokalbis su šia mašina tai jo paties įsisukimas į amžiną ratą – gyvenimišką rutiną.

Įdomu, kad nors romanams „Išgirsk vėjo dainą“ ir „1973-įųjų kiniškas biliardas“ yra beveik 40 metų, tačiau išleisti anglų kalba jie buvo tik 2015 metais. Tai, kad jie nebuvo išleisti už Japonijos ribų taip ilgai, buvo paties rašytojo sprendimas. H. Murakami teigė, kad pirmųjų romanų kūryba buvo aklos savęs, savo stiliaus paieškos. Iš pradžių jis rašė kelis mėnesius, pasirinkęs vieną, jo manymu, tinkamą stilių, tačiau perskaitęs neliko patenkintas. Savo savitą stilių rašytojas suformavo kurdamas angliškai ir vėliau išversdamas į japonų kalbą. Abu Murakami kūriniai buvo parašyti sėdint naktimis prie virtuvinio stalo, nes rašytojui tuo metu priklausė nuosavas džiazo klubas, kuriame jis sunkiai dirbo. Po antrojo romano išleidimo autorius pardavė klubą ir nusprendė sutelkti visą savo dėmesį į rašymą.

Pats Haruki Murakami apie savo pirmuosius romanus atsiliepė taip:  „Vis dėlto tie du trumpi kūriniai suvaidino reikšmingą vaidmenį mano vėlesniems laimėjimams. Jie niekuo nepakeičiami, kaip senų laikų draugai. Nepanašu, kad mes vėl kada nors susitiksime, tačiau aš niekada nepamiršiu jų draugystės.“

Haruki Murakami (1949 01 12)  – japonų rašytojas-vertėjas, kurio kūriniai tapo bestseleriais ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Jo knygos išverstos į daugiau negu 50 kalbų ir milijonai kopijų parduotos už jo gimtojo krašto ribų. Mistikos meistras per savo gyvenimą pelnė daugybę prestižiškiausių literatūros premijų ir apdovanojimų. Dar vienas įdomus faktas – Murakami fanatikai, dar vadinami Harukistais daugelį metų visoje Japonijoje renkasi su Murakami knygomis rankose, kur gurkšnodami viskį ir klausydami džiazo stebi tiesioginę Nobelio literatūros apdovanojimų transliaciją. Eilinį kartą neišgirdę savo mylimo rašytojo pavardės, jie mandagiai paploja laimėtojams ir išsiskirsto iki kitų metų, tikėdami, kad jų dievaitis vieną dieną šį apdovanojimą gaus.

Projekto iniciatoriai: Japan foundation VDU
Top