Originalo kalba:
korėjiečių Išversta iš: rusų
Autoriai: Yi Ki-Yong
Vertė: Kazlauskaitė, Milda
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Yi, Ki-yŏng, Itang. Versta iš: Земля. Москва : Издательство иностранной литературы, 1953
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1954
Leidykla: Valstybinė grožinės literatūros leidykla
Elektroninė nuoroda::
http://www.libis.lt:8080/detailedSearch.do?@creator=&authorIds=LNB%3ACC5n%3B%3DBP&doSearch=1&doCheck=1&searchSource=1&saveFilters=false&saveParameters=false&mainFilterArea=true&resId=null
1946 metai Šiaurės Korėjoje, išsivadavus nuo japonų okupacijos, buvo vieni reikšmingiausių naujai kuriamos valstybės istorijoje. Liaudies komitetas, vadovaujamas Kim Ir Seno, paskelbia žemės reformą, lėmusią reikšmingas ekonomines ir socialines permainas korėjiečių liaudies gyvenime, kurios ir yra aprašomos romane „Žemė“. Iš dvarininkų atimti sklypai nacionalizuojami ir perdalijami visiems valstiečiams bei bežemiams. Vienas jų samdinys Kuak Ba Vi, visuomenės engtas Belmayro kaimo gyventojas. Kūrinio autorius tiksliai tapo jo ir kitų valstiečių paveikslus, pindamas jų likimus ir vienydamas bendriems tikslams bei taip atskleisdamas to meto korėjiečių lūkesčius valstybei žengiant demokratijos link.
Pirmą kartą korėjiečių literatūros istorijoje herojumi tampa paprastas valstietis. Nepaisant sunkaus gyvenimo Kuak Ba Vi ir kiti Belmayro gyventojai gavę žemės ima tikėti ne tik savo, bet ir visos šalies šviesia ateitimi. Romane plačiai aprašomas jų patriotizmas ir triūsas stengiantis įveikti pelkėtą dirvoną, kurį pavertus ryžių laukais niekam nebetektų kęsti nepritekliaus. Tačiau nepamirštami ir reformos priešininkai, senieji dvarininkai, iš kurių buvo atimtos žemės, bei jų pastangos jas susigrąžinti. Rašytojo Li Gi Jono kūryba primena lietuviškąjį Donelaitį – čia taip pat nuolat peikiami neigiami personažai, dvarininkai bei okupantai japonai, išaukštinamas sunkus valstiečių darbas ir smulkiai aprašomos jų buities detalės.
Visgi svarbiausias romane yra Kuak Ba Vi charakterio vystymasis – ilgi darbo ir vargo metai užgrūdina jo sielą, išugdo valią kovoti bei siekti, regis, neįmanomų tikslų. Jis pasiryžta pademonstruoti savo jėgas dirvono plėšimo darbuose, o vėliau ir liaudies išrinktųjų suvažiavime Pchenjane, savo darbštumu bei entuziazmu užkariaudamas valstiečių širdis. Tuo pat metu jo paties širdį užkariauja moteris Sun Ok, jaunystėje prievarta tapusi dvarininko meiluže. Nors kaip ir Kuak Ba Vi, žemės reforma suteikė jai progą pradėti gyvenimą iš naujo, ji giliai išgyvena praeityje patirtas skriaudas. Moters lygiateisiškumas, jos išvadavimas nuo pažeminimo ir menkinimo taip pat svarbi romane sprendžiama problema.
Viena iš subtiliau pateikiamų problemų romane yra demokratijos suvokimas. Belmayro kaimas – tai užkampis kalnuose, daugiausia gyvenamas neraštingų valstiečių, tad ir demokratijos sąvoka iš pradžių siejasi tik su laisve, išsivadavimu nuo japonų jungo. Tačiau dirvono plėšimo organizavimas, balsavimai ir pirminės partinės organizacijos susikūrimas, į kurią pirmieji įstoja Kuak Ba Vi ir Sun Ok, pamažu praplečia šį suvokimą. Liaudis žvelgti į save kaip į valstybės pamatą, atsakingą už jos gerovę.
Gilus ir detalus žvilgsnis į vos vienerius reformos metus atskleidžia naujos Korėjos liaudies istorijos puslapius. Romanas „Žemė“ tapo populiariausia knyga po šalies išvadavimo.