Autoriai:
Radzevičiūtė, Undinė Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2013
Leidykla: Baltos lankos
Knyga „Žuvys ir drakonai“, kaip pati save pristato, yra kaip ir kiti Radzevičiūtės kūriniai – visiškai nutolusi nuo lietuvių literatūros tradicijos. Tai tarsi atskira kategorija, kurioje intelektinis iššūkis jungiamas su rafinuotu ir nerafinuotu humoru, o herojai kalbasi taip, lyg kapotųsi kardais. Šis romanas, pasak „Baltų lankų” vyriausiojo redaktoriaus Sauliaus Repečkos, skirtas skaitytojui, mokančiam atskirti literatūros įvykį nuo literatūros burbulo. Pats pavadinimas „Žuvys ir drakonai“ simbolizuoja krikščionybės, Kristaus simbolį (žuvį) ir kinų imperatoriaus galybės ženklą (drakoną) bei šių dviejų pasaulių sandūrą, apie kurią ir yra šis kūrinys.
Knyga susideda iš paraleliai sekamų dviejų istorijų, kurios vyksta skirtingais laikotarpiais. Pradėjus skaityti knygą kyla labai daug klausimų, nes atrodo, jog šių istorijų niekas nesieja. Tam, kad būtų lengviau jas atskirti, jos yra parašytos skirtingais šriftais. Abu naratyvai skiriasi ir pasakojimo struktūra: vienoje ramus, filosofiškas, mąslus, egzistentiškas, tapytojo jėzuito kasdienybę imperatoriaus rūmuose parodantis tonas, o kitas visiškai priešingas – kandus, besiremiantis buitiškais dialogais, ironiškas.
Viena siužetinė linija yra apie XVIII a. Kinijos imperatoriaus Cing dvaro tapytoją, italą jėzuitą Džiuzepę Kastiljonę, kurio pagrindinis tikslas buvo kaip jėzuitų misionieriaus – skleisti krikščionišką tikėjimą Kinijoje. Jis turėjo svajonę atversti krikščionybėn patį imperatorių. Šiame naratyve atskleidžiama kinų civilizacijos kasdienybė, mentalitetas, pozicijos ir rangai, hierarchiški Imperatoriaus dvaro visuomenės santykiai. Taip pat kinų tapybos principai, meno samprata. Tėvas Kastilijonė, norėdamas pritapti ir įtikti imperatoriui, aukojo savo tapatybės atributus, o Imperatorių traukė vakarų pasaulis, jo naujovės, tapybos principai, erdvinė perspektyva. Jėzuitas pragyveno Kinijoje penkiasdešimt metų, tris skirtingus imperatorius, tačiau jam nepavyko nei vieno iš jų sudominti krikščionybe. Skaitydami galime suprasti, jog autorė yra išanalizavusi aprašomojo laikotarpio kultūrą Kinijoje, susipažinusi su istorinėmis asmenybėmis ir per detales atskleidžia panašumus ir skirtumus tarp vakarų ir rytų pasaulių.
Kitas šios knygos istorija yra apie XXI a. Europoje gyvenančių keturių moterų šeimą: erotinių romanų rašytoją mamą Norą, jos dvi dukteris Miki ir Šašą bei senatvinio egoizmo kupiną senelę Amigoreną. Veiksmas vyksta jų bute, neįvardinto miesto senamiestyje. Kandžiais kasdieniais, buitiniais dialogais rašytoja atskleidžia jų bendravimą, charakterius. Senelė Amigorena kiekvieną dieną sėdėdama prie lango ir rūkydama stebi ir skaičiuoja praeinančius kinus, mama Nora tvarkosi savo gyvenimą, Miki vis nori įkurti verslą, o Šaša, išmesta iš doktorantūros vis kažką dirba. Šių moterų dialogai kartais būna visiškai absurdiški ir neturintys jokios prasmės, kartais priverčia pažvelgti į šeimoje vyraujančius santykius ar priverčia kartu pasijuokti iš beviltiškų situacijų. Skaitant šią knygos dalį kiekvienas gali įžvelgti skirtingų temų, padaryti asmenines išvadas apie tam tikrų epizodų suderinamumą su pačiu istorijos kontekstu.
Kaip pati autorė sakė, jog knygos tema – dviejų civilizacijų – Rytų ir Vakarų – susidūrimą, tačiau joje galima rasti daugybę universalių temų. Šeimos santykiai, tikėjimas, pašaukimas, kultūros savitumas, laisvė, atsakomybė. Taip pat šioje knygoje galima įžvelgti ir idėją apie skirtingų laikotarpių požiūrį į Rytų ir Vakarų difuziją. XVIII a. Rytų priartinimas prie Vakarų europiečiams atrodė kaip vienas iš siektinų tikslų, o XXI a. didėjantis maišymasis kartais yra laikomas kaip grėsmė vakarų pasaulio visuomenei. Vis dėl to, vienas iš šios knygos aspektų yra niekada nepamiršti Rytų, kurie visada su mumis, nesvarbu į kurią pusę žiūrėtume.
Undinė Radzevičiūtė – talentinga lietuvių rašytoja, kuri baigė meno istorijos, teorijos ir kritikos studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Dešimtį metų ji dirbo tarptautinių reklamos agentūrų kūrybos direktore. Autorė yra parašiusi knygas „Strekaza“, „Frankburgas, „Baden Badeno nebus“ ir „180“. Radzevičiūtės knygos tris kartus (2003, 2011, 2013) pateko į kūrybingiausių metų knygų sąrašus, ir du kartus (2011, 2013) – į geriausių metų knygų sąrašus. Jos kūriniai yra verčiami į anglų, estų, italų ir rusų kalbas. 2015m. tarp Europos Komisijos paskelbtų Europos Sąjungos literatūros premijos laureatų buvo ir šios autorės romanas „Žuvys ir drakonai“, kuris buvo išleistas 2013m. Šia ES literatūros premija siekiama atkreipti dėmesį į turtingą ir įvairų Europos šiuolaikinės literatūros kūrybinį potencialą, skatinti literatūros sklaidą Europoje ir raginti labiau domėtis kitų šalių literatūra.