Autoriai:
Abramavičius, Marius Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2016
Leidykla: Didakta
Knygoje pristatoma musulmoniška šalis, Iranas. Autorius aplanko ne tik tokius gerai žinomus miestus kaip sostinė Teheranas, kultūrinis Širazas ar istorinis Isfahanas. Aprašomi atokesni ir mažiau užteršti ir chaotiški, nekamuojami nuolatinių spūsčių miestai. Kelionė prasideda Teherane, vėliau aplankomos kelyje pasitaikančios mažesnės centrinės ir pasienyje esančios Irano provincijos, turinčios savitą gyvenimo ritmą, ir puikiai perteikiančios Irano visuomenės įvairovę. …Kelionėje po Iraną į kraštą žvelgia ne istoriko ar žurnalisto akimis, o lyg impresionistas fiksuoja ryškius įvykius, aktualijas, buities vaizdus, nuostabią gamtą, istorinį palikimą – mauzoliejus, paminklus ir mečetes. Perteikia Irano žmonių mentalitetą, dabartinio Irano režimo atmosferos kasdienybę, revoliucijos sukelta nerimą ir įtampą, kurį gerai pažįsta vyresniosios kartos lietuviai.
Skaitytoją supažindina su visiškai mums nepažįstama kultūra, nežinoma gamta, papročiais ir istorija. Nors persai, svarbiausi valstybės gyventojai, yra netolimi mūsų, indoeuropiečių palikuonių, giminaičiai, Iranas mums – kita mėnulio pusė, neatrastoji, dar nepažinta. Nusistovėję stereotipai apie karinius nesutarimus ir nepriteklių – visiškai paneigiami, persai – žmonės turintys tokį patį troškimą, kaip lietuviai sovietmečiu – būti laisviems. Po Irano Islamo revoliucijos, 1979 metais, perėjus iš absoliučios monarchijos ir įkūrus Islamo respubliką, padėtis visai pasikeitė. Jaunąjai kartai sunku prisitaikyti prie sugražintų Islamiškų tradicijų ir visiško vakierietiškos kultūros draudimo.
Knygoje aiškiai nusakomi islamiško režimo draudimai ir taisyklės, galiojančios ir atvykėliams: negalimos fotografijos daugelyje vietų, jokio alkoholio, važiavimo metro taisyklė: moterų vagonai pirmas ir paskutinis – vyrams ten lipti nevalia, liestis prie moters negalima (net ir paspausti rankos! ), moterys privalo prisidengti plaukus – nuo hidžabų, užmestų ant pakaušio – beveik nedengiančių plaukų, iki burkų su papildomais akių tinkleliais – visiškai maskuotei. Rašytojas vaizduodamas šalį pabrėžia persų svetingumą, beprotiškus vairavimo įpročius – „Laimingas. Gyvas. Išlipęs“, privataus ir viešojo gyvenimo atskirtį, piktus burkas dėvinčių moterų žvilgsnius ir saviraiškos suvaržymą, kuris atsispindi tautos mentalitete.
Taip pat subtiliai piešiamas ir pačių Iraniečių sudarytas gyvenimo būdas: autobusai vėluoja mažiausiai valanda – nespėti, tiesiog, neįmanoma, šeimyninio gyvenimo privatumas – kas vyksta namuose yra visiškai slapta svečiui, į šventes – nepateksi, ir vis gi ten patekus, atsivers kita šalies pusė – visiškos priešingybės viešajam gyvenimui. Piešiami vaizdai susipina su įspūdžiais ir per laiką, ir stebėjimą suvoktais dalykais, kol galiausia prieinama prie išvadų, kad mums, lietuviams, Iranas toks tolimas, bet kartu ir toks artimas.
Knygos viršelis, granato vaisiaus kontūre mečetės lubų fragmentas, traukiantis akį ir puikiai atspindintis Irano tapatybę, pavadinimas „Iranas – kita mėnulio“, puikiai reprezentuojantis Iraną, parašytas farsi kalbos rašybos stiliumi. Knygos pradžioje – aiški rodyklė, nurodanti kuriame puslapyje prasideda nuotykis vis naujame mieste. Knygoje sudėta daugybė fotografijų iš asmeninio autoriaus archyvo, jos įvairaus tipo: nuo atsitiktinių kasdienybės vaizdų iki kultūrinių objektų. Islamo pasaulis, suvaržymai ir realybė Mariaus Abramavičiaus knygoje „Iranas – kita mėnulio pusė“ kviečia skaitytoją pažinti visiškai kitokį mums pasaulį. Autoriaus meniška prigimtis atsispindi jo savitame vaizdų aprašymo stiliuje, vaizdai detalūs, tačiau labai chaotiški, kai kurie dalykai aprašomi detaliai, o kai kurie tarsi pakimba nežinioje. Chaotiškas ir nepilnai atskleistas tekstas vilioja skaitytoją pradėti domėtis šia tauta, keliauti ir pažinti, taip užpildyti tas menkas spragas trukdančias suprasti dabartinį iraniečių gyvenimą.
Marius Abramavičius Neboisia – dailininkas, poetas, fotografas, keliautojas, rašytojas, video meninkas, aitvarų meistras ir Užupio respublikos diplomatas, šiuo metu Užupio ambasadorius Persijoje (Irane) ir Santus Spiritus, 13 metų dirbo Užupio Respublikos ambasadoriumi Tibete. 2016 metais išleista jo knyga „Iranas – kita mėnulio pusė“ – tai savotiškas kelionių dienoraštis, tai laisvo žmogaus laisvas žvilgsnis į pasaulį, kuris pamažu atsiveria mums. Autorius per savo gyvenimą „patyręs“ daugybę kultūrų, tad jis nepatiria ryškaus kultūrinio šoko, bet vis gi išryškina mums, europiečiams, „laikas=pinigai“ tipo gyventojams, koks nepažįstamas ir, galbūt, nepriimtinas yra chaotiškas, bet tuo pat metu neįtemptas yra iraniečių gyvenimas.