Mokslo įstaiga: Vilniaus universitetas
Vadovas: Prof. dr. Regina Rudaitytė
Autorius: Deimantas Valančiūnas
Gynimo data: 2013-11-27
Elektroninė nuoroda:
https://epublications.vu.lt/object/elaba:1894163/
Disertacijos objektas yra komercinis Britanijos ir Indijos kinas bei jame konstruojamos tapatybės. Tapatybės konstravimo problematika Indijos ir Britanijos filmuose yra tiriama remiantis trimis tapatybės analizės pokolonijinėje teorijoje pjūviais: kolonijinio diskurso kritika, antikolonijiniu nacionalizmu ir tautinės tapatybės konstravimu bei diasporinės tapatybės problematika. Lyginamasis dviejų, praeityje kolonijiniais saitais susietų valstybių kino filmų tyrimas leido pažvelgti į kompleksines tapatybės artikuliavimo pokolonijiniame laikotarpyje galimybes ir parodė, kad kolonijinė praeitis nėra vien tik istorinis reliktas, bet viena iš tapatybės konstravimo priemonių, nuolat sugrąžinama ir permąstoma šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje ir kinematografijoje. Išanalizavus medžiagą disertacijoje prieita prie šių išvadų: tauta konstruoja save per nuolatinį kolonijinės atminties resursų panaudojimą – ir atlieka tai vedina skirtingų tikslų: fantazijos, nostalgijos, baimės ir kt. Nuolatinis kolonijinės atminties eskalavimas dabarties kontekste rodo pokolonializmo procesualumą, bet ne substanciškumą, atverdamas kelius pažvelgti į imperializmą ir jo poziciją ne tik praeityje, bet ir dabartyje. Tokiame kontekste tiek Britanija, tiek Indija į filmų naratyvus įtraukia kultūrinės kitybės kategoriją, kuri yra modeliuojama priklausomai nuo filmo sukūrimo laikmečio ir išreiškia skirtingas ideologines sanklodas. Kalbėjimas apie „Kitą“ tampa susietas su „Savimi“, taip sukuriant reikšmių mechanizmus, pozicionuojančius ir organizuojančius tapatybių konstruktus, svarbius abiejų valstybių vizualinei savirefleksijai.