Originalo kalba:
uzbekų Išversta iš: uzbekų
Autoriai: Umarbekovas, Ulmasas
Vertė: Kobeckaitė, Halina
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1975
Leidykla: Vaga
„Ne mokslas svarbu, o žmogus. Žmogum būti sunku.“ – daugiau negu du kartus paminėta mintis Ulmaso Umarbekovo romane „Žalioji žvaigždė“ (dar kitaip žinoma pagal jo originalų pavadinimą „Žmogum būti sunku“). Tai jauno žmogaus brandos istorija, kur didžiausias dėmesys skiriamas dviem knygos veikėjams – Abdulai ir Giulčehrai – bei jų santykių dinamikai, kaitai ir likimui istorijos eigoje.
Pirmieji knygos puslapiai prasideda pasaka apie padišachą, kuriam gimė sūnus. Sūnui buvo išpranašauta šviesi ateitis, jog bus išskirtinių gabumų ir proto, ir toks jis vėliau užaugo. Apsuptas prabangos jis sutelkė valdžią į savo rankas po savo tėvo mirties, tapęs naujuoju padišachu. Stokodamas empatijos ir humaniškumo, jis ne tik pražudė savo tėvą ir dalį savo krašto žmonių, bet ir prarado jų pasitikėjimą. Likus vienam ir supratus savo klaidas, naująjį padišachą sąžinės graužtais lydėjo iki pat jo gyvenimo galo.
Toks motyvas kartojasi ir pagrindinėje U. Umarbekovo romane. Berniukas Abdula didelį dėmesį skiria savo troškimui būti geresniam ir viršesniam už kitus, ypač studijų sferoje, nes pranokstant kitus jis jaučia pilnavertiškumą. Besiekiant šito tikslo, jis susitinka seną savo vaikystės draugę, mergaitę vardu Giučehra, su kuria jis patiria pirmąjį meilės jausmą. Ji stengiasi įtikinti Abdulą pasilikti jų gimtajame mieste ir tęsti mokslus nuotoliniu būdu, bet berniukas visgi nusprendžia išvykti studijuoti į tolimą miestą. Nepaisant to, Abdula pažada Giučerhai palaikyti ryšį ir lankyti ją atostogų metu. Iš pradžių jis pažadą tęsi, tačiau bėgant laikui, ilgainiui jo ryšys su Giučerha blėsta, jis nuo jos tolsta, Abdula atsiriboja nuo artimų, jį mylinčių žmonių, ir tampa vis pragmatiškesnis. Jam suklydus ir patekus į keblią situaciją arba iškilus sudėtingai dilemai, Abdula, jau suaugęs jaunas vyras, stengiasi kaip įmanydamas situaciją sumenkinti arba išvengti atsakomybės, o tai istorijoje jam kainuoja artimų žmonių pasitikėjimą bei meilę.
Paaugliai, skaitantys šį romaną, ypač pirmąją jo dalį, gali lengvai savo išgyvenimus sieti su Abdulos, kadangi viena iš pagrindinių ašių – vaikiška meilė ir aistra tarp Abdulos ir Giučerhos jų paauglystės metais. Antroji knygos dalis įgauna tamsesnį, niūresnį atspalvį, lemiančią nors ir klišinę, bet tragišką pabaigą, kuri sukrečia Abdulą ir palaužia jo dvasią.
Ulmasas Umarbekovas (1934—1994) – uzbekų kilmės rašytojas, scenaristas, baigęs žurnalistiką Taškente. Iš pradžių dirbęs Radijo ir televizijos laidų komitete, vėliau įsteigęs ir vadovavęs savo filmų studijai „Uzbekfilm“. Jo kūryboje nuolatos iškeliami jaunimo gyvenimo sunkumai, branda, dažnai vyrauja miesto ir kaimo kultūrų priešprieša, autorius analizuoja žmonių poelgius moralinės klausimais, jų pasekmes.