Originalo kalba:
japonų Išversta iš: rusų
Autoriai: Kaikas, Takešis
Vertė: Paraščiakas, Antanas
Pilnas versto šaltinio bibliografinis aprašas:
Такэси Кайко «Горькое похмелье» M., «Прогресс», 1975.
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1977
Leidykla: Vaga
Romane „Sunkios pagirios” šios knygos autorius Takešis Kaikas analizuoja Japonijos padėtį besibaigiant Antrojo pasaulinio karo metams. Kūrinyje bandoma atskleisti Japonijos tautos dvasinė šoko būsena po kapituliacijos bei militaristinio režimo žlugimo. Stengiamasi parodyti tų laikų japonų kilusias abejones dėl ilgaamžės savo kultūros tradicijų patvarumo bei jų pačių ateities kelio pasirinkimas. Autorius šią būseną perteikia per pagrindinį šios knygos veikėją. …Dėl to visus jauno vaikino išgyvenimus, abejones bei blaškymasį galima prilyginti XXa. vidurio Japonijos tautų būsenai.
Knygą sudaro dvi dalys: „Po mūšio“ ir „Vakarop“. Pirmojoje dalyje veiksmas vyksta dar vykstant Antrojo pasaulinio karo metams, dar prieš Japonijai paskelbiant kapituliaciją. Pagrindinis veikėjas buvo priverstas mesti mokyklą ir dirbti geležinkelio stotyje. Dirba kartu su kitais tokio pat likimo ištiktais jaunuoliais. Tačiau jų visa grupė sugeba išlaikyti išsilavinimo vertybę ir toliau mokosi savarankiškai. Antrojoje knygos dalyje vaizduojamas veikėjo gyvenimas po karo. Parodomas herojaus sumaterialėjimas, ciniškas abejingumas dvasinėms vertybėms ir blaškymasis tarp skirtingų darbų, ieškant didesnio atlygio.
Veikėjų yra pakankamai nemažai, tačiau jie yra nepastovūs-vieni atsiranda, vieni dingsta. Pats pagrindinis herojus yra pasimetęs, kartais jaučiasi vienišas. Autorius vaizduoja jo, karo psichozės paveiktą, sielą. Tokia jo būsena vaizduojama per veikėjo psichologinį pastabumą, šokiruojantį atvirumą bei suironizuojant situacijas. Pagrindinį veikėją visą laiką supa nauji pažįstami, tiek tiesogiai ir netiesiogiai paveikdami vaikiną ir jo gyvenimą. Reikšmingiausią poveikį padaro moterys, kurias sutikdavo savo atsitiktiniuose darbuose. Šios moterys didesnę įtaką padaro herojaus seksualiniam gyvenimui.
Knygoje galima rasti ir Japonijos papročių, tradicijų ir kitų kultūrinių aspektų. Ryškiai vaizduojamas japonų kasdienis gyvenimo būdas. Taip pat ypatingai išskyriami kiti japoniškos ir užsienio literatūros autoriai. Aprašomi kai kurie jų kūriniai, atrandami epitetai susiję su tų kūrinių turiniu. Įmanoma atrasti ir istorinių faktų, susijusių su Japonija. Kartais atsiranda minčių šuolių, kuriais veikėjas dalinasi savo prisiminimais apie savo praeitį.
Romano pabaigą galima interpretuoti simboliškai. Pagrindiniam veikėjui, studentiško amžiaus vaikinui, gimus vaikui-jis pabėga iš ligoninės, suprasdamas, kad tam dar nepasirengęs. Tuo autorius tarsi bando perteikti Japonijos tautos nepasirengimą permainoms, jų vengimą. Kūrinys užbaigiamas vaiko gimimo dienos data „Buvo liepos keturioliktoji“. Tokia pabaiga leidžia suprasti, tarsi kažkokio svarbaus įvykio ryškų lūžį.
Takešis Kaikas (1930-1989 m.) – rašytojas, novelistas, eseistas, literatūros kritikas. Gimė Osakoje, mokytojo šeimoje. Jis priklausė pokarinės autorių kartai. Dauguma jo kūrinių buvo parašyti satyros forma, žvelgiant iš žemiausio visuomėnės sluoksnio, aršiai kritikuojantys pokarinės Japonijos abejingumą dvasinėms vertybėms, išjuokiantys militaristinį režimą. Buvo apdovanotas Akutagavos, Kavabatos ir Mainiči knygos premijomis.