Originalo kalba:
japonų Išversta iš: japonų
Autoriai: Endo, Shusaku
Vertė: Bufas, Viktoras
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 1970
Leidykla: V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė
Japonų rašytojas Šiusaku Endo savo pirmąją apysaką suskirsto į noveles. Kiekviena novelė pasakoja atskiras šeimos istorijas, kuriose išanalizuoja šeimyninio gyvenimo istorijas. Kiekviena novelė pasakoja apie vedusių jaunų porų santuokinį gyvenimą. Rašytojas labai subtiliai aprašo moters ir vyro svajones apie šeimyninę laimę.
Pirmoji novelė prasideda jauno žmogaus paieškomis savo antrosios pusės. Jam mama perša įvairias mergaičių nuotraukas, bet jam atrodo per žema rinktis sau gyvenimo partnerę iš nuotraukos. Darbe visi kolegos jam pavydi viengungystės, bet Kenkičiui Kusunokiui atrodo, kad jie visi meluoja, nes niekas nepalieka savo žmonų, o gyvena toliau šeimyninį gyvenimą. Likimas taip paišdykauja, kad jaunuolis pamato per televiziorių žavią merginą, kurios nuotrauką rodė mama ir ją įsimyli. Kol Kenkičis susitikinėja su savo mylimąją Mičiko, jis išklauso savo draugų meilės istorijas, kurios prasideda gražiai, o vėliau susiduria su vedybinio gyvenimo sunkumais. Kenkitis nusprendė klausyti savo širdies balso. Jis veda savo mylimą merginą, pasiryžęs kovoti už savo ir savo žmonos laimę. Šiusaku Endo parodo, kad kiekviena šeima susiduria su įvairiais sunkumais, bet su dideliu noru santuoka gali būti išsaugota. Šeimoje turi atsirasti žmogus, kuris turi mokėti nusileisti kito žmogaus silpnybėms ir įpročiams. Tik stiprūs žmonės išlaiko darnią ir tvirtą šeimą.
Antrasis apsakymas „Moteris, kurią aš pamečiau“ buvo apie vieną Japonijos studentą Jašioką Cutomu ir moksleivę Micu. Studentas, kad patenkintų savo geismą, pakvietė mergaitę į pasimatymą. Pamatęs, kad ji nėra patraukli, šiek tiek suglumo, tačiau geismas buvo stipresnis už žmogiškumą. Jis jai kalbėjo gražius žodelius, manipuliavo ir nusitempė ją į prastos kokybės viešbutį. Patenkinęs savo geismą jis paliko merginą, o ji buvo naivi ir jį pamilo. Jam jos jausmai buvo nesvarbūs, jis buvo tikras egoistas. Kiek vėliau vaikinas baigė studijas, pradėjo dirbti ir suviliojo savo šefo dukrą. O vargšė mergaitė Micu negalėjo pamiršti savo pirmos meilės, net sužinojusi, kad ji serga sunkia liga, vis apgailestavo, kad nebegalės būti su savo mylimuoju. O tuo metu vaikinas mėgavosi kitos moters kompanija. Kartais jis prisimindavo Micu ir pagalvodavo apie jos likimą, bet jam nesvarbu moterų jausmai, jis iš jų ieško tik naudos. Iš Micu jis tenorėjo vienos nakties nuotykio, o iš antros žmonos – naudingų tėvo ryšių. Šiuo apsakymu Endo norėjo parodyti, kaip šiuolaikinės Japonijos visuomenė nevertina šeimos vertybių ir jų nepuoselėja, o galvoja tik apie save.
Siusaku Endo (1923-1996) gimė Tokijuje, baigė Keio universitetą, tada studijavo Lione, Prancūzijoje. Garsus japonų rašytojas laimėjo daug didelių literatūrinių apdovanojimų. Endo gyveno karo laikotarpiu, matė žiaurų militarizmą Japonijoje ir liko kovoti su savo tauta Antrojo Pasaulinio karo metais. Japonų rašytojas Siusaku Endo spaudoje pradėjo reikštis tuoj pat po Antrojo Pasaulinio karo. Jis parašė daug apsakymų, apysakų, romanų. Beveik visi jo kūriniai nukreipti prieš smurtą, karą, moralinį išsigimimą ir visokį kitą blogį. Šioje knygoje yra dvi apysakos. Pirmoje apysakoje „Šeimyninis gyvenimas“ autorius kelia tvirtą ir darnią šeimą, kaip moraliai sveikos visuomenės pagrindą. Antroje apysakoje „Moteris, kurią aš pamečiau“ smerkia šiuolaikinės Japonijos visuomenę graužiantį egoizmą.