Originalo kalba:
kinų Išversta iš: rusų
Autoriai: Pu Sunlinas
Vertė: Survilaitė, Ona
ISBN: 4703020100-102
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1987
Leidykla: Vaga
„Liao Čžajo pasakojimai apie nebūtus dalykus“ yra kinų literatūros klasiko Pu Sunlino apsakymų rinkinys. Autorius, pasirinkęs Liao Čžajo pseudonimą, pasakoja įvairias istorijas, kurios perkelia skaitytojus į XVII – XVIIIa. Kiniją – autoriaus gyvenamąjį laikotarpį. Pu Sunlinas, pasitelkęs savo literatūrinius gebėjimus, apsakymuose pasakoja pačias netikėčiausias istorijas, kurios neva iš tiesų nutiko dažniausiai Šanduno, jo gyventosios provincijos, ribose, arba yra išgirstos iš kitų, jo sutiktų, žmonių. Istorijose, nevengiant satyros, aprašomas burtų ir mitinių būtybių veikimas žmonių gyvenime, pateikiama daug fantastikos elementų.
Knyga yra padalinta į tris pagrindinius skyrius: „Vienuoliai burtininkai“, „Keistos Istorijos“ bei „Pasakojimai apie nepaprastus žmones“. Pirmojo skyriaus pagrindiniai veikėjai yra vienuoliai, dar vadinami daosais ir chešanais. Jie vaizduojami kaip šventieji, išmanantys magiją ir todėl esą pavojingi, verti visokeriopos pagarbos. Jiems negalima kenkti, jeigu nenorima užsitraukti nelaimės. Kai reikia pagalbos, jie padeda žmonėms savo magija, pamoko kaip reikia elgtis norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, nuspėja žmogui jo ateitį. Jei žmogus nori pasinaudoti vienuolių sugebėjimais, turėdamas blogų kėslų, jis sulaukia pelnytos bausmės. Todėl daugumos šio skyriaus pasakojimų pabaigoje yra moralas, kuriame stengiamasi pabrėžti doros svarbą gyvenime.
Kituose skyriuose „Keistos istorijos“ bei „Pasakojimai apie nepaprastus žmones“ stebuklus daro jau nebe vienuoliai, bet gatvės fokusininkai, įvairūs burtininkai, raganos bei lapės. Jie sugeba įveikti didžiausius atstumus akimirksniu, tapti nematomais, paversti žmones ar daiktus gyvūnais ir sukurti iliuzijas, kuriomis patikėjęs žmogus dažnai lieka apgautas.
Vieni dažniausių veikėjų – lapės. Lapės kinų tautosakoje – ypatingos būtybės. Jos sugeba įgauti įvairiausius pavidalus – nuo lapės-žvėrelio iki lapės-moters ir lapino-vyro. Lapės apsakymuose dažniausiai nemirtingos arba ilgaamžės, mokančios kerėti ir prilygstančios kone dievybei. Liao Čžanjo pasakoja istorijas, kaip jos apsuka žmonėms galvas, sukeldamos jiems įvairias haliucinacijas, kurių realumu pastarieji beveik visuomet patiki. Dalis lapių apsėda žmogų kaip nelaboji dvasia arba suvilioja jį savo nežemišku grožiu ir meilės kerais, iščiulpia gyvastį ir taip pasmerkia jį mirčiai. Kitos lapės į žmonių gyvenimą ateina, nes pamilsta žmogų, pelno jo meilę ir tampa ištikimomis draugėmis, geraisiais patarėjais, kurie globoja savo mylimuosius ir sergsti juos. Kitas dažnas veikėjas šiuose apsakymuose – studentas – žmogus, kuris visą savo gyvenimą pašvęsdavo mokslui, ir kurį dažniausiai pamildavo lapės, o jie jas.
Savo kūryboje autorius stengiasi per daug neatsiplėšti nuo realybės: minimi iš tiesų tuo laikotarpiu (XVII–XVIIIa.) gyvenę žmonės, tikros vietovės, keliuose apsakymuose autorius pasakoja pirmuoju asmeniu apie savo ir draugų nuotykius, taip pat kai kuriuose apsakymuose jaučiama neapykanta ir naudojant satyrą kalbama apie mandžiūrus, kurie 1644 metais užėmė valdžią Kinijoje. Autorius ypač kritikuoja grubių kinų valdininkų savivaliavimą, godumą, paperkamumą, intrigas. Fantastika apsakymuose, dažnai tėra tik fonas, kuriame yra vertinami veikėjų charakteriai bei poelgiai. Autorius apsakymų veikėjus smerkia arba teisina išskirtinai pagal Konfucijaus ideologiją.
Pu Sunlinas (1640–1715) – žymus kinų rašytojas, pasirinkęs literatūrinį Liao Čžajo pseudonimą, buvo kilęs iš kilęs iš Rytų Kinijos Šanduno provincijos. Biografinių duomenų apie Pu Sunliną išliko nedaug. Manoma, kad jis vertėsi privačiomis pamokomis, puikiai išmanė kinų literatūrą. Itin trumpoje jo biografijoje, kuri yra pateikta Czyčuanio apskrities, kur jis gimė ir mirė, apraše rašoma, kad 1711 m. per egzaminą jis gavo suiguno (tikrojo studento) laipsnį, rašė savitu stiliumi, nepanašiu į niekieno kito ir su draugais Li Simemu bei Čžan Liju, taip pat garsiais literatais, įkūrė poetų sandraugą.