Originalo kalba:
japonų Išversta iš: rusų
Autoriai: Kawabata, Yasunari
Vertė: Mickienė, Aldona
ISBN: 978-9955-24-589-6
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Leidykla: Alma littera
Romanas ,,Tūkstančiai gervių”- tai poetiškas pasakojimas apie jauną vyriškį- Kikudzį santykius tarp žmonių, Japonijos grožį ir papročius.
Romanas nukelia skaitytoją į Japoniją, Kamakūros miestą, kuriame ir gyvena pagrindinis knygos veikėjas-Kikudzis- apie dvidešimties metų jaunuolis, iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis iš kitų japonų. Jis kiekvieną dieną, kaip ir visi, eina į darbą, dalyvauja arbatos ceremonijose. Tačiau išorė neatitinka vidaus. Jo gyvenimas anaiptol nėra ramus, monotoniškas.
Paskojimą sudaro 4 dalys: tūkstančiai gervių, tilvikai ant bangų, kelionė, atsisveikinimas ir jauna šeima. Visame kūrinyje mažai aprašomų įvykių, labiau atskleidžiami ir aprašomi personažų apmąstymai, vidiniai išgyvenimai. Geismas nuolatos grumiasi su moraliniais įsitikinimais, kaltė – su dvejonėmis,. Dažnai sudaromas įspūdis, jog rašytojas specialiai pateikia tik dalį pasakojimo, o įvykius aprašo nenuosekliai, tam kad skaitytojas pats galėtų pasinerti į pasakojimą, suprasti jį giliau.
Knygos pirmosiose eilutėse aprašyta kaip Kikudzis keliauja į arbatos ceremoniją, surengtą jo mirusio tėvo garbei. Jau ceremonijoje skaitytojui pristatoma ilagmetė šeimos paslaptis- dvi tėvo meilužės. Pirmoji- Tikaka Kurimoto buvo arbatos ceremonijų mokytoja. Kikudzis pirmą kartą sutiko ją būdamas vaikas, jo pirmasis atsiminimas apie ją- tai šlykštus, sulig plaštaka dydžio apgamas ant kairiosios krūties, pasak jo, tas apgamas buvo toks pats tamsus ir keliantis šleikštulį, kaip ir pati Tikaka.
Antroji- ponia Ojota- geros širdies, begalo atvira moteris, turėjusi dukterį vardu Fumika. Arbatos ceremonija tapo tarytum pasakojimo atspirties tašku, nes nuo jos pradėjo plėtotis vaikino istorija. Ceremonija buvo svarbi, nes joje dalyvavo abi tėvo meilužės, Fumika ir Inamura Yukiko, mergaitė su tūkstančio gervių skepetaite, kurią Kikudzis sutiko pakeliui į arbatos ceremoniją, ir kuri vėliau, po visų netekčių, tapo jo žmona.
O neteko jis daug – visų pirma, Kikudzis neturėjo nei tėvo, nei motinos, abu jie buvo mirę. Ponia Ojota, kuri jaunuolyje matė poną Misanį buvo moteris, kurią jis įsimylėjo po nakties praleistos kartu ir kuria jis begalo rūpinosi, tačiau suvokusi savo poelgį ji pasidavė lemčiai ir nusižudė. Ir dar Fumika. Fumika išpradžių jam buvo ponios Ojotos atspindys, tačiau vėliau ji tapo tiesiog Fumika ir Kikudzis ją pamilo dėl jos pačios, ne dėl to, jog ji buvo ponios Ojotos kūnas ir kraujas.
Vis dėlto mergaitė suvokusi padėties sudėtingumą, nors ir mylėjo Kikudzį, nusprendė dingti ir neleisti likimui pasiglemžti Kikudzio. Anot jos, negarbinga šeimos istorija juos suvedė draugėn, todėl jiems nelemta būti kartu. Jos atsisveikinimui su Kikudziu, knygoje paskirta atskira dalis pavadinta ,,Kelionė, atsisveikinimas”, kuri parašta kaip laiškas, kurį Fumika išsiuntė Kikudziui, tačiau lyg tyčia, autorius tai atskleidžia tik po to,kai sužinome, jog Kikudzis vedė ir dabar gyvena su Jukika. Knyga baigiasi kaip ir prasidėjusi, Kikudziui kalbantis su Tikaka neleidžinat skaitytojui suprasti kaip viskas klostysis toliau.
Yasunari Kawabata (Jasunaris Kavabata, 1899–1972) –vienas svarbiausių Japonijos rašytojų, gerai žinomas visame pasaulyje kaip rašytojas pirmą kartą Japonijos literatūros istorijoje gavęs Nobelio premią, už romaną ,,Tūkstančiai gervių”. Jo kūryba buvo ir yra išskirtinė, pagrindinis jo siekis – reprezentuoti savosios šalies kultūrą kūryboje.