Originalo kalba:
Anglų Išversta iš: Anglų
Autoriai: Nemat, Marina
Vertė: Groblytė, Jovita
ISBN: 978-9955-23-516-3
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2011
Leidykla: Baltos lankos
Autobiografinėje knygoje pasakojama apie rašytojos Marinos Nemat išgyvenimus garsiajame Evino kalėjime, Teherane. Didžioji dalis žmonių vardų knygoje yra pakeisti, vienų kalinių patirtis priskirta kitiems. Pokalbius autorė stengėsi atkurti kaip galima kruopščiau.
Pasakojimas prasideda 1982 metų sausio 15 dieną, tuomet autorei buvo vos šešiolika metų. Už tariamą veikimą prieš Islamo vyriausybę ji suimama ir nuvežama į kalėjimą, kuriame žiauriai kankinama ir vos išsigelbėjusi nuo sušaudymo nuteisiama kalėti iki gyvos galvos. Knygoje yra keletas skyrių skirtų autorės vaikystei bei gyvenimui iki įkalinimo prisiminti, taip pat galima rasti nuotraukų iš rašytojos gyvenimo.
Knyga atskleidžia, kokie baisūs dalykai tuo laikotarpiu vyko pačiame Evino kalėjime ir už jo ribų, kiek jaunų žmonių, pasisakančių prieš šacho valdymą buvo nukankinta, o vėliau nužudyta. Skaitant pasakojimą galima pajusti autorės stiprybę bei sunkiai palaužiamą charakterį, kadangi jai teko ištverti ne vienos artimos draugės mirtį, santuoką su nemylimu vyru, jo žūtį ir persileidimą. Kūrinyje aprašomi ir santykiai su aplinkiniais, šeimos nariais, artimais draugais. Močiutė minima kaip tas žmogus, kuris rašytojai padarė daugiausiai įtakos ir apgaubė meile, kurios trūko iš nuolat užsiėmusių ir griežtų tėvų.
Didelis dėmesys skiriamas tikėjimui. Autorė, priešingai nei didžioji dauguma iraniečių, buvo krikščionė, vėliau priversta atsiverti į islamą. Į tai autorė reaguoja labai skaudžiai, religijos pakeitimas jai prilygsta išdavystei, tačiau širdyje ji stengiasi neapleisti savo tikrojo Dievo. Santuoka su nemylimu žmogumi dar labiau apkartina gyvenimą. Nors vyras ir stengiasi suteikti pačias geriausias sąlygas, kokių ji nebūtų turėjusi gyvendama su tėvais, tačiau jam jaučiama neapykanta ir kaltės jausmas, kad ji nenusipelnė likti gyva, neleidžia džiaugtis gyvenimu.
Knygos pabaigoje pasakojama apie rašytojos tolimesnį gyvenimą ir patirtus sunkumus išėjus iš kalėjimo, norą tvarkyti savo gyvenimą savaip, nepaisant to, kad vyriausybė stebi kiekvieną žingsnį. Ši knyga puikiai parodo, kaip reikia išlikti stipriam ir žmogiškam net ir gyvenant pačiomis žiauriausiomis sąlygomis ir aplinkui matant vien tik smurtą, kančią bei prievartą.
Marina Nemat (g. 1965) – pastaruosius du dešimtmečius Kanadoje gyvenanti politinė pabėgėlė iš Irano. Būdama vos šešiolikos autorė buvo suimta ir nuteista kalėti iki gyvos galvos Evino kalėjime, Teherane. Po dvejų metų jai pavyksta išsigelbėti, tačiau patirti sunkumai ir suvokimas, kad neteisingi dalykai Evino kalėjime tebevyksta, neleidžia jai ramiai gyventi ir rašytoja nusprendžia nebetylėti. Autorė iš viso išleido dvi prisiminimų knygas, už pirmąją buvo apdovanota Europos parlamento ir Kultūros asociacijos Europoje pirmuoju Žmogaus Orumo Prizu (2007).